Some content may be unavailable in English. Instead it is provided in Lithuanian.

Draudikai prakalbo apie galimybę sodus drausti nuo šalnų ir iššalimo

2011-01-26

Šį pavasarį pasėlių draudimo bendrovė daržovių, vaisių ir uogų augintojams siūlys draudimo paketus, kurie kompensuos dėl nepalankių orų patirtus auginamo derliaus kiekybinius ir kokybinius nuostolius. Kadangi minėtų augalų derliaus draudimas Lietuvoje yra naujiena, praėjusią savaitę Kaune šalies daržovių augintojų ir verslinių sodų asociacijų atstovai kartu su pasėlių draudimo bendrovės „Vereinigte Hagel" darbuotojais derino draudimo paslaugų sąlygas. Ir augintojai, ir draudikai suinteresuoti draudimo plėtra - po kelias dienas vykusių intensyvių derybų, pasėlių draudikai prakalbo apie galimybę verslinius sodus drausti nuo šalnų ir iššalimo.
Dėl hektaro verčių apsispręsti turėtų patys ūkininkai
Prieš sudarant draudimo paslaugų paketą tam tikriems žemės ūkio augalams, būtina sutarti dėl sąlygų: draudimo rizikų, draudžiamų augalų hektaro verčių (derliaus ar sąnaudų), draudimo įmokų tarifų (proc.), valstybės dalyvavimo kompensuojant dalį draudimo įmokos.
Valstybė, siekdama užtikrinti žemdirbių finansinį stabilumą bei padėti jiems apsisaugoti nuo galimų nuostolių, jau kelerius metus iš nacionalinio biudžeto žemdirbiams kompensuoja 50 proc. draudimo įmokos sumos. Panaši situacija daugelyje ES šalių, kur kiekvienai vaisių, uogų ir daržovių rūšiai nustatoma maksimali remiama hektaro draudimo suma, kuri įprastai būna 20-30 proc. didesnė, nei žemdirbių veiklos sąnaudos.
„Pirmaisiais daržovių ir verslinių sodų bei uogynų draudimo nuo nepalankių metereologinių reiškinių metais nenorėtume augintojams keisti ar vienašališkai diktuoti naujų draudimo sąlygų. Keletą metų stebėję pasėlių draudimą, iki šiol nematėme galimų piktnaudžiavimo atvejų, todėl manome, kad hektaro vertės dydį reikėtų leisti rinktis patiems ūkininkams", - komentuodamas aktualų klausimą sakė Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir programų vertinimo departamento Strateginio planavimo ir mokslo skyriaus vedėjo pavaduotojas Alvidas Devenis.
Šiais metais visoms su žemės ūkio veikla susijusioms draudimo įmokoms kompensuoti iš valstybės biudžeto skirta 12 mln. Lt. Vyriausybė nutarimu (2010 m. spalio 13 d. Nr. 1458) patvirtino, kad šiemet iki 50 proc. draudimo įmokos bus kompensuotos ne tik už javų, bet ir už daržovių pasėlius bei sodų ir uogynų derlių. Šiuo metu ministerija baigia rengti Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisykles, kurias jau artimiausiu metu derins su socialiniais partneriais (minėtosios taisyklės papildytos punktais dėl naujųjų draudimo įmokų kompensacijų).
Daržininkus kreiptis į draudikus skatins saitai su bankais?
Daržovių augintojai pageidauja drausti auginamus svogūnus, burokėlius, kopūstus, salotas, morkas, agurkus bei cukinijas ir nuo kiekybinių, ir nuo kokybinių derliaus nuostolių. Drausti derlių daržininkai nori nuo krušos, audros, liūties bei pavasarinių šalnų. Po ilgų diskusijų daržovių augintojai ir draudimo bendrovė sutarė, kad pirmiausia klientams pasiūlys draudimo rizikų paketą, kuriame bus įtraukta kruša, liūtis ir audra.
Remiantis preliminariu Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) atstovų ir pasėlių draudikų sutarimu, draudimo įmoka už salotas siektų apie 13 proc., svogūnus - 7-8 proc., kopūstus ir burokėlius - 3-4 proc., morkas - 3 proc. nuo pasirinktos hektaro vertės. Svarstymai, kaip galėtų būti skaičiuojama hektaro vertė daržoves auginančiuose ūkiuose, šiuo metu sukasi apie realiais dokumentais (pavyzdžiui, sąskaitomis-faktūromis) grįstas investicijas į hektarą, kurios ir galėtų būti kompensuotos pasireiškus draudiminiams įvykiams.
„Remiantis darbo patirtimi Europoje, daržovių auginimo ūkiuose hektaro vertę galima būtų nustatyti per paskutiniuosius trejus metus tam tikros rūšies daržovių vidutinę rinkos kainą padauginus iš hektare užaugintų daržovių kiekio. Taip daržovių pasėlių hektarų vertės nustatomos Italijoje, kur didžioji draudimo sutarčių dalis sudaroma būtent su daržininkystės ir sodininkystės ūkiais", - pristatydamas vieną iš hektaro verčių nustatymo metodų sakė Lietuvoje viešėjęs „Vereinigte Hagel" draudimo produktų departamento vadovas Michael Lösche, atsakingas už vaisių ir daržovių sektoriaus vystymąsi ir plėtrą.
„Net jei bus nuspręsta daržovių hektarų vertę skaičiuoti pagal padarytas išlaidas, o ne pagal iš hektaro gaunamas pajamas už produkciją ir palikti minėtąsias draudimines įmokas, pasėlių draudimas daržininkams atsieitų gana brangiai. Manau, kad draustųsi tik tie, kas turi rimtų įsipareigojimų bankams. Nors tai kainuotų daug, bet nelaimės atveju draudimas juos bent iš dalies apsaugotų nuo visiško pajamų praradimo", - komentuodama derybas dėl daržovių pasėlių draudimo sakė LDAA direktorė Zofija Cironkienė.
Artimiausiu metu draudimo bendrovės atstovai parengs detalias daržovių draudimo sąlygas, kurias LDAA susirinkime žada pristatyti vasario 25 d.
Praėjusiais metais šalyje apdrausta 434 ha bulvių pasėlių. Bendra draustų bulvių pasėlių vertė siekė 4,96 mln. Lt. Patyrus žalą dėl krušos ir liūties, kompensuodama patirtus nuostolius draudimo bendrovė augintojams išmokėjo 628 tūkst. Lt, t.y. 16 kartų daugiau, nei žemdirbiai sumokėjo draudimo įmokų.
Sodininkai džiaugiasi perspektyva
Kelerius metus skundęsi dėl beveik kasmet versliniuose soduose šalnų ir iššalimo padaromų nuostolių, šį kartą sodininkai draudikus privertė ieškoti kompromiso. Pasėlių draudikai svarstė ne tik apie galimybę vaisių ir uogų derlių drausti „standartiniu" draudimo paketu nuo audros, liūties ar krušos, bet ir prakalbo apie tris skirtinguose Lietuvos regionuose galimus vykdyti pilotinius (pirmuosius) draudimo projektus. Jų metu bendrovė draustų vaismedžius nuo šalnų ir iššalimo. Pasak M. Lösche, jei sodų šalnų ir iššalimo problemos Lietuvoje yra tokios aktualios, bendrovė yra pasirengusi dirbti ir plėsti paslaugų spektrą, kad būtų sudaryta galimybė draustis ir nuo šių rizikų. Nuo šalnų drausti vaiskrūmius, draudikai griežtai atsisako.
Apskaičiuojant sodų ir uogynų hektarų vertes, siūlyta vertinti realias trejų paskutiniųjų metų pajamas iš hektaro. Preliminariu Lietuvos verslinių sodų asociacijos (LVSA) ir pasėlių draudikų sutarimu, draudiminė įmoka už hektarą verslinio obuolių sodo siektų 10 proc., kriaušių - 8 proc., serbentyno - 3 proc. hektaro vertės.
„Labai teigiamai vertinu derybas. Matau galimybę sodo hektarą vertinti ir apdrausti realiai, tiek, kiek žinau, kad jis yra vertas, ir tai mane tenkina. Manau, kad šį pavasarį tokia galimybe pasinaudosime", - trumpai nuomonę dėl sodų draudimo dėstė Aloyzas Grygalis (UAB „Naradava" direktorius, 300 ha verslinio sodo, Pasvalio r.).
Perspektyviai darbą su pasėlių draudikais vertina ir LVSA asociacijos direktorius Darius Kviklys. Pasak jo, kai kurie sodų savininkai jau šiandien pasiryžę drausti sodus iki 60 tūkst. Lt siekiančia hektaro verte.

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA
Viešųjų ryšių skyrius
tel. (8614) 24828, faks. (8~37) 39 70 72
http://www.zum.lt/ el. paštas: gintarek@zum.lt 


Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.