Some content may be unavailable in English. Instead it is provided in Lithuanian.

Kino atsigavimas - netolimoje ateityje

2011-09-16

Š. m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija „Kino politika ir jos plėtra Lietuvoje", kurioje dalyvavo aukščiausios valdžios bei įvairių valstybinių organizacijų atstovai, įstatymų leidėjai, taip pat su kino pramone susijusių visuomeninių organizacijų atstovai. Šios konferencijos metu buvo nagrinėjamas holistinės kino politikos būtinybės klausimas.
„Siekiant iš naujo įvertinti dabartinę šalies strategiją kino srityje, būtina viešai diskutuoti apie kino industrijos svarbą, jos ateitį, taip pat naudą šalies ekonomikai plačiąja prasme", - teigė diskusijos moderatorius Seimo narys Petras Auštrevičius.
Pastaruoju metu Lietuvos kino pramonė išgyvena itin sunkų laikotarpį ne tik dėl sumažėjusio valstybinio finansavimo, bet ir dėl sparčiai prarandamų per pastaruosius keliolika metų sunkiai iškovotų pozicijų tarptautinio kino gamybos ir aptarnavimo rinkoje. Kaip aptarta konferencijoje, tai nulėmė kelios priežastys, visų pirma tai, kad Lietuvoje nėra aktyvios kino veiklą kuruojančios institucijos ir trūksta vienodų konkurencinių sąlygų (kitose šalyse veikia investicijų skatinimo priemonės).
„Reikia pereiti prie darbų. Atėjo laikas steigti kino institutą ir rinkti lėšas iš dviejų šaltinių. Valstybinė parama turi gerokai didėti, bet be privataus kapitalo ir suvokimo, jog tai naudinga visomis prasmėmis - ir ekonomine, ir kultūrine, - nieko nebus", - tvirtino Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Julius Dautartas.
Per pastaruosius penkerius metus nacionalinio kino gamybai iš valstybės biudžeto buvo skirta 35 mln. litų, o užsienio gamintojai per tą patį laikotarpį Lietuvoje išleido 93 mln. litų. Tačiau užsienio filmų gamybos išlaidos Lietuvoje pastaraisiais metais nuolat mažėjo: 2006 m. jos sudarė 28 mln., 2007 m. - 36 mln., 2008 m. - 8 mln., 2009 m. - 1,8 mln., o 2010 m. - 19 mln. litų. Filmų gamybos mastas Lietuvoje mažėjo ne tik dėl mažesnio valstybinio finansavimo, bet ir dėl to, jog dažnai užsienio projekto įgyvendinamas perkeliamas į kitą valstybę, kurioje veikia lankstus kino paslaugų eksporto skatinimo mechanizmas, padedantis pritraukti ir filmų gamintojų, ir investuotojų.
„Kino atsigavimas - netolimoje ateityje", -prižadėjo kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
Kultūros ministerijoje dirba darbo grupė, kurią sudaro Finansų, Ūkio, Kultūros ministerijų, Nepriklausomų prodiuserių asociacijos ir Konkurencijos tarnybos atstovai. Darbo grupė rengia įstatymo projektą dėl fiskalinių paskatų Lietuvos kino pramonei modelio taikymo. Tai ne tik teigiamai paveiks nacionalinio kino pramonę, bet ir turės realiai apčiuopiamą grąžą į Lietuvos biudžetą, mat į Lietuvą bus galima pritraukti daugiau užsienio kino projektų. Toks modelis jau veikia Latvijoje - mūsų kaimynams tai suteikė labai didelį konkurencinį pranašumą, todėl daug užsienio projektų, kurie turėjo ir galėjo būti vykdomi Lietuvoje, pastaraisiais metais buvo perkelti į Latviją.
Įvairūs fiskalinių paskatų modeliai kinui veikia daugelyje Europos šalių: Airijoje (2008), Austrijoje (2009), Belgijoje (2004), Čekijoje (2010), Islandijoje (atnaujintas 2009), Ispanijoje (2008), Italijoje (2007), Jungtinėje Karalystėje (2005), Kroatijoje (2011), Liuksemburge (1998), Maltoje (2008), Prancūzijoje (2009), Vengrijoje (2003), Vokietijoje (2007).
Konferencijos metu buvo pristatyta ir sėkmės istorija. Viešnia iš Kroatijos audiovizualinio centro Tatjana Acimovic pristatė jų nueitą kelią siekiant įsivesti fiskalinių paskatų modelį, kurio nauda yra akivaizdi tiek nacionalinių filmų gamybai, tiek pritraukiant užsienio investuotojus filmuoti filmus Kroatijoje. „Tai buvo ilgas kelias, bet mes jį nuėjome", - džiaugėsi ekspertė. „Fiskalinių paskatų modeliai naudingi, tiksliau būtini, kiekvienai šaliai, ir Lietuva ne išimtis", - įsitikinus viešnia.
Lietuvos kino bendruomenė yra įsitikinusi, kad fiskalinių paskatų įvedimas padėtų atsigauti Lietuvos kino industrijai. Įsigaliojus naujam įstatymui, Lietuva turėtų vienodas konkurencines sąlygas ir vėl atsirastų Europos kino žemėlapyje.
Konferenciją organizavo Seimo narys Petras Auštrevičius ir Nepriklausomų prodiuserių asociacija (NPA).

Daugiau informacijos -
Rasa Miškinytė,
Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkė
Mob. +370 682 96 128, el. p. indy.prod.associationlt@gmail.lt

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.