Some content may be unavailable in English. Instead it is provided in Lithuanian.
Rugpjūtį gamtinių dujų kaina vėl šovė į viršų
2011-09-08
Lietuvos šilumos tiekėjai už gamtines dujas vėl mokėjo daugiau. Rugpjūčio mėnesį koncerno „Gazprom" nustatyta kaina už dujas pasiekė 1751 Lt/tne su transportavimo mokesčiu. Tai 30 litų didesnė kaina nei liepą, kuomet dujos kainavo 1721 Lt/tne.
Dar šių metų balandį dujos kainavo 1482 Lt/tne su transportavimo mokesčiu - beveik 19 procentų mažiau nei šiandien.
„Kuo arčiau žiema - tuo brangesnės dujos. Tai didžiulė problema visos Lietuvos mastu. Belieka apgailestauti, kad mūsų valstybė šiuos skaičius stebi pasyviai ir nesiima biokuro skatinimo programos, kuri leistų mažinti dujų kainos įtaką šilumos kainai. Kiek dar turi brangti dujos, kad valstybės pareigūnai susirūpintu jų keitimu į biokurą centralizuotame šilumos tiekime?", - klausė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Nuo 2005 metų, kuomet gamtinių dujų kainos metinis vidurkis sudarė 439 Lt/tne, iki šios dienos dujos pabrango daugiau nei 4 kartus. Vietinis biokuras jau ilgą laiką išlieka virš 2 kartų pigesnis už dujas.
„Praktika rodo, kad pigiausiai už šilumą moka plačiai biokurą vartojantys Lietuvos miestai. Štai Kelmės, kur 85 procentai šilumos energijos pagaminama iš vietinio kuro, gyventojams negresia brangiausia žiema. Čia šiluma pinga jau ketvirtą mėnesį iš eilės", - sakė V. Stasiūnas. Birželio mėnesį šiluma Kelmėje kainavo 22,33 ct/kWh, rugsėjui nustatyta kaina - 21,82 ct/kWh.
LŠTA skaičiavimu, artėjantį šilumos sezoną vidutinė šilumos kaina dėl importuojamų gamtinių dujų šuolio šalyje gali siekti apie 30 ct/kWh su PVM. Praėjusią žiemą šalies gyventojai už šilumą vidutiniškai mokėjo 24 ct/kWh su PVM.
„Esant tokiai situacijai, būtina skubiai dujas keisti biokuru, kurio diegimui būtina valstybinė investicinė programa", - įsitikinęs V. Stasiūnas.
Anot jo, biokuro katilinių diegimas reikalauja milijoninių investicijų. „Siekiant, kad šilumos vartotojai kuo greičiau pajustų brangių gamtinių dujų atsisakymo naudą ir būtų stabilizuotos šilumos kainos, į biokuro diegimą būtina kreipti Europos Sąjungos fondų lėšas", - įsitikinęs V. Stasiūnas.
Iš esmės sumažinti išlaidas šilumai gyventojams padėtų ir senų, neefektyviai šilumą vartojančių, daugiabučių renovacija. „Faktą, kad brangi šiluma didžiuliais kiekiais švaistoma pro kiauras namų sienas ir stogus, pastebime ne tik mes. Šią Lietuvos bėdą pabrėžia ir aukščiausi ES pareigūnai", - sakė V. Stasiūnas.
Praėjusią savaitę Lietuvoje apsilankiusi ES klimato komisarė Connie Hedegaard daugiabučių namų renovacijos sąstingį įvertino kaip „keistą matyti, sudėtingą suprasti". C. Hedegaard pabrėžė mananti, jog „žmonėms turi tapti aišku - jei šiandien turi renovacijos išlaidų, tai ne išlaidos, o investicija į mažesnę šildymo sąskaitą ateityje".
Pastaruosius septynerius metus šilumos energijos kaina Lietuvoje augo išimtinai dėl gamtinių dujų brangimo, kitos šilumos tiekimo sąnaudos nekito.
Daugiau informacijos:
Nerijus Mikalajūnas, LŠTA atstovas spaudai, mob. tel. + 370 685 20513,
nmikalajunas@dalkia.lt
Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.