Some content may be unavailable in English. Instead it is provided in Lithuanian.

Liutauras Valickas: smulkiųjų kreditų įmonės suinteresuotos skolinti atsakingai

2015-09-09

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA) pritaria, kad reikia tobulinti vartojimo kreditų reglamentavimą, tačiau ribojimai turi būti pagrįsti išsamia analize, statistika. Svarbu rasti balansą tarp verslo, vartotojų ir valstybės interesų.
„Lietuvos bankas įžvelgė akivaizdžią tendenciją, kad ženkliai išaugo didelių vartojimo kreditų skaičius, kuris kelia nerimą ir mūsų asociacijai. Statistika rodo, kad įmonių, teikiančių mažus iki 290 eurų kreditus, rinkos dalis sumažėjo nuo 11 iki 7 proc.
Lietuvos bankas neatskleidė šios tendencijos priežasčių, bet galima pastebėti, kad kreditai didėja dėl taikomų bendrosios vartojimo kredito kainos metinės normos (BVKKMN) apribojimų ir vadinamosios „40 proc. taisyklės" gyventojams, nes vartotojams lengviau gauti didesnį kreditą ilgesniam laikotarpiui. Tokio kredito procentinės palūkanos visuomet bus mažesnės, tačiau gyventojas sumokės didesnę galutinę kainą. Tai akivaizdžiausia dabartinio reguliavimo spraga, tačiau reguliuotojai vėl lipa ant to paties grėblio", - tikina LSVKA prezidentas Liutauras Valickas.
Anot jo, svarbu atskirti, kai gyventojas skolinasi tūkstantines sumas naujausio modelio televizoriui įsigyti, ir kai prašo 100 eurų kredito laikinoms finansinėms bėdoms išspręsti.
L. Valickas  pastebi, kad Europos Komisijos (EK) direktyva dėl vartojimo kredito sutarčių įgyvendinimo, kurioje įtvirtintos pagrindinės vartojimo kreditų reguliavimo nuostatos, reglamentuoja kreditus nuo 200 eurų. Mažesni kreditai daugelyje šalių reguliuojami liberaliau. Šią direktyvą ES šalys privalėjo perkelti į savo teisę, tačiau Lietuva tai padarė netinkamai, įtvirtindama perteklinius reikalavimus ir ribojimus vartojimo kreditų davėjams.
„Kaltinimai, kad neatsakingai vertiname klientų mokumą - nepagrįsti. Bent jau LSVKA priklausančios įmonės visuomet tikrina klientų mokumą, nes skolina nuosavas lėšas ir atgauti kreditą yra labai svarbu įmonės veiklai.
Pastebime, jog  visų gyventojo pajamų vertinti vien tik pagal „SoDros" duomenų bazę įmonėms nesaugu, nes joje apskaitoma tik maždaug pusė visų gyventojų pajamų. Pavyzdžiui, „SoDra" duomenų bazėje nėra jokių duomenų apie šias tvariomis pripažintinas asmenų pajamas, kaip statutinių pareigūnų atlyginimai, individualios veiklos pajamos, pajamos pagal verslo liudijimą, smulkiųjų ūkininkų pajamos, patalpų nuoma ir kitos.
Paraiškose daugelis klientų nurodo, jog jie reguliariai gauna iki minimalaus atlyginimo siekiančias pajamas - gyventojai nebando gudrauti ir deklaruoti didesnių pajamų nei iš tikrųjų gauna. O tai reiškia, kad kredito paraiškose gavėjų nurodytais duomenimis galime pasitikėti. Jie įsipareigojimų laikosi taip pat drausmingai, kaip ir tie, kurių pajamos matomos „SoDra" duomenų bazėje", - tikina L. Valickas.
Jis pastebi, kad ko gero tiksliausius duomenis apie gyventojų pajamas turi Valstybinė mokesčių inspekcija, bet šie duomenys kreditingumo vertinimui neprieinami.
LSVKA per vienerius metus sulaukia daugiau gyventojų kreipimųsi, nei Lietuvos bankas per trejus metus. Tačiau skundų dalis, palyginti su paimtų kreditų skaičiumi labai menka.
„Lietuvos bankas pranešė per trejus metus sulaukė maždaug 50 skundų dėl įmonių veiklos, o nubaudžiama dar mažiau  bendrovių, nors vien LSVKA nariai per metus išduoda apie 700 tūkstančių kreditų.
LSVKA pati per metus sulaukia maždaug 200 kreipimųsi ir tarpininkauja tarp kredito davėjų ir gavėjų ieškant sprendimų. Be to, asociacija yra sukūrusi registrą „Netikit man kredito" ir asociacijos įmonės į šį registrą įsirašiusiems ir užsiblokavusiems asmenimis suteikti kredito neturi teisės", - sako L. Valickas.
Apie LSVKA
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija vienija 11 bendrovių, užimančių apie 70 proc. smulkiųjų vartojimo kreditų rinkos ir valdančių šiuos prekės ženklus: „BigCredit.lt", „Bobutės paskola", „CreditDay", „Creditor.lt", „Euroecredit.lt", „Mikrokreditas.lt", „Minipaskola.lt", „Paskoliukas.lt", „Paskolosjums.lt", „Paskolostau.lt", „Popkreditas.lt", „SMScredit.lt", „Vivus.lt". Visos LSVKA narės yra įtrauktos į oficialų Lietuvos banko vartojimo kredito davėjų sąrašą, reguliariai audituoja savo veiklą ir teikia Lietuvos bankui periodines veiklos ataskaitas.

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.