Some content may be unavailable in English. Instead it is provided in Lithuanian.
Ilgai laukę atvirkštinio PVM, statybininkai liko nusivylę
2015-08-25
Statybinių organizacijų klausimai dėl Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisų, įsigaliojusių nuo liepos 1 dienos, ir atvirkštinio PVM taikymo liejasi kaip iš gausybės rago. Tačiau Finansų ministerijos ir VMI atstovai tikina, kad viskas tvarkoje.
Statybininkai apgailestauja, kad permokų grąžinimas negreitėja, o vėluojantys atsiskaityti ir vėl liko nebaudžiami, nes valstybės ir savivaldybių institucijoms pataisa negalioja. Valdžios atstovai atsako, kad naujoji tvarka skirta ne apyvartinių lėšų klausimams spręsti.
Susiaurino atvirkštinio PVM taikymo sritį
Kai atvirkštinio apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) mechanizmas dar tik buvo rengiamas, teigta, kad įstatymo pataisoms įsigaliojus bus ne tik pagerintas PVM surinkimas į biudžetą, bet ir subalansuota finansinių srautų sistema statybos sektoriuje. Tačiau nuo šių metų liepos 1 d. įsigalioję PVM pakeitimai, statybos bendrovių gyvenimo nepalengvino. Užtat sumaišties jis sukėlė nemažai.
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidento Daliaus Gedvilo teigimu, būtent valstybės ir savivaldybių institucijos taiko ilgiausius atsiskaitymo terminus, o neretai ir vėluoja atsiskaityti už darbus. Kita vertus, vietoj poįstatyminių aktų, kurie turėjo pasirodyti įkandin PVM įstatymo pataisų, parengti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) komentarai dar labiau susiaurino atvirkštinio PVM taikymo sritį ir sudarė prielaidas kilti ginčytinoms situacijoms.
„Problema kilo dėl to, kad VMI sukūrė tokį mechanizmą, kuris neatitinka įstatymo projekto aiškinamojo rašto tikslų“, – teigia LSA vadovas. Jis pastebi, kad „iškraipoma teisinė ir technologinė statybos darbų samprata, o valstybės ir savivaldybių institucijoms suteikta privilegijuota padėtis, nes joms ir toliau paliekama galimybė vilkinti atsiskaitymus su rangovais, nepatiriant dėl to jokių finansinių pasekmių“.
Statybininkų pastebėjimu, pradėjus taikyti atvirkštinį PVM, problemos, susijusios su permokos grąžinimu, neišnyko, o terminai nesutrumpėjo, nes atvirkštinis PVM netaikomas, kai perkamos statybinės medžiagos. Dėl to rangovai priversti įšaldyti dideles sumas, o valstybė permokas, kaip ir anksčiau, grąžina per 6 mėnesius.
Statybinių organizacijų atstovai kraipo galvas ir dėl to, kad statybos darbai PVM įstatymo pataisose apibūdinami kitaip, negu Statybos įstatyme ir su juo susijusiuose dokumentuose. Pagal VMI išaiškinimą išeina, pastebi jie, kad „didžiąją dalį statybos darbų tektų laikyti prekių tiekimu, nors jos įsigyjamos tam, kad taptų statinio sudėtine dalimi“. Anot jų, dėl to, kad tie patys darbai gali būti laikomi ir prekėmis, ir statybos darbais, kyla daugybė neaiškumų, be to, labai susiaurinama ir atvirkštinio PVM taikymo sritis.
Melioracijos darbams atvirkštinis PVM bus taikomas
Ieškodama atsakymų į šiuos ir kitus statybų bendrovėms aktualius klausimus, susijusius su PVM įstatymo pataisomis, portalo Statybunaujienos.lt redakcija kreipėsi į Finansų ministeriją bei VMI.
Deja, daug vilčių atsakymas nesuteikė. Vienintelė gera žinia – atvirkštinis PVM bus taikomas statybos darbams, susijusiems su melioracijos statiniais. VMI informavo, kad po pakartotinių diskusijų su Aplinkos ministerija „numatoma, jog statybos darbams, susijusiems su melioracijos statiniais, atvirkštinis PVM bus taikomas“.
Privilegijos įtvirtintos ES teisės aktuose?
Nepaisant to, kad būtent valstybės ir savivaldybės institucijos neskuba, o kai kada ir vėluoja atsiskaityti už atliktus darbus, jos tai galės daryti ir toliau. Privilegijuota padėtis, leidžianti taikyti šioms institucijoms ilgus atsiskaitymo terminus, esą užprogramuota Europos Sąjungos (ES) teisės aktuose.
„ES valstybės narės atvirkštinį PVM apmokestinimo mechanizmą gali taikyti tik 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos Direktyvoje dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nurodytais atvejais, ir tik tais atvejais, kai pirkėjas yra apmokestinamasis asmuo, t. y. asmuo, kuris vykdo ekonominę veiklą“, – dėsto Finansų ministerijos Mokesčių departamento Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas Žygintas Grekas.
Jis priduria, kad atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo taikymas valstybės ir savivaldybės institucijoms, kurios „nėra apmokestinamieji asmenys, tai yra nevykdo ekonominės veiklos, prieštarautų Tarybos Direktyvai dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos“.
Atvirkštinis PVM – neskirtas spręsti apyvartinių lėšų ar atsiskaitymo klausimus
Nors rengiant PVM įstatymo pataisas statybininkai tikėjosi, kad įsigaliojus naujajai tvarkai sumažės įšaldytų lėšų, pagreitės atsiskaitymai ir bus galima subalansuoti finansinius srautus, kadangi rangovams nebereikės mokėti į biudžetą PVM, kol jie nėra gavę atsiskaitymo už atliktus darbus, jų viltims lemta sudužti, nes pataisas kūrusieji tokio tikslo nė neturėjo.
„Atvirkštinio PVM apmokestinimo mechanizmas nėra skirtas spręsti apyvartinių lėšų ar atsiskaitymo klausimus. Atvirkštinio PVM apmokestinimo mechanizmas savo esme yra priemonė, skirta užkirsti kelią tam tikrų formų mokesčių vengimui ir sukčiavimui“, – tiesiai pareiškia Ž. Grekas.
PVM vs Statybos įstatymą
STR „Statinio statybos rūšys“ teigiama, jog langai, durys, balkonai, lodžijos yra fasado elementai, o jų keitimas – statybos darbų rūšis. Statybos darbais laikomi ne tik fiziškai atliekami darbai, bet ir naudojamos medžiagos bei įrengimai, nepriklausomai nuo darbų ir medžiagų bei įrengimų kainos santykio, o Civiliniame Kodekse numatyta, kad statybos rangos sutartis sudaroma ir montavimo darbams. Taigi jokioms dviprasmybėms, kas yra prekė, o kas paslauga, vietos lyg ir nebelieka.
Tačiau VMI aiškina, jog tam, kad galėtų būti taikomas atvirkštinis PVM, tam tikras sandoris – PVM įstatymo požiūriu – turi būti laikomas paslaugų teikimu.
„Kai tam tikras sandoris apima kelis prekių tiekimus ar paslaugų teikimus, visų pirma turi būti nustatoma, ar PVM įstatymo požiūriu yra laikoma, jog įvyko vienas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, ar keli atskiri prekių ar paslaugų pardavimai“, – teigia VMI atstovai.
Anot jų, vertinant sandorius vadovaujamasi ES Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotais kriterijais, tačiau „iš esmės yra laikoma, jog įvyko vienas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, kai atskiras elementas neturi savarankiško tikslo, o tik padaro pagrindinį elementą patrauklesniu“. VMI taip pat priduria, kad „sandoris yra kvalifikuojamas kaip prekių tiekimas, jei pagrindinis (dominuojantis) elementas yra prekė, ir atvirkščiai – sandoris kvalifikuojamas kaip paslaugų teikimas, jei pagrindinis elementas yra paslauga“.
Logiškai mąstant, langai, durys ar kiti elementai, be kurių tradicinį pastatą net įsivaizduoti sunku, ir jų montavimas – statybos darbai. Arba statybininkų teikiamos paslaugos užsakovui dalis. Todėl visai nesuprantama, kokios tos „galimos situacijos, kai PVM įstatymo požiūriu tam tikras sandoris bus pripažįstamas prekių tiekimu, nors Statybos įstatymo tikslais jis bus laikomas statybos darbais“.
Teorinė tokios situacijos galimybė numatyta ES teisės aktuose, o praktiškai ją patvirtina ES Teisingumo teismo praktika, pabrėžia Finansų ministerija ir VMI atsakyme redakcijai. Tačiau pavyzdžių, kokiais atvejais priskiriant sandorį prekei ar paslaugai neturėtų būti vadovaujamasi Statybos įstatymu, jie nepateikia.
Tad belieka dar kartą pakartoti klausimą, kodėl statybos darbai – ne visuomet statybos darbai? Arba kodėl statybos darbai atvirkštinio PVM kontekste apibrėžiami kitaip, negu Statybos įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose?
Viktorija MITKUTĖ, www.statybunaujienos.lt
Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.