Dalyvauti konferencijoje buvo kviečiami Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės, kitų institucijų, privačių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų atstovai, pacientai ir kiti svečiai.

Tarptautinės konferencijos svečiai buvo Europos privačių ligoninių sąjungos  (European Union of Private Hospitals) viceprezidentas, Vokietijos privačių ligonių asociacijos atstovas Jens  Wernick ir Europos privačių ligoninių sąjungos (European Union of Private Hospitals) generalinis sekretorius Paolo Giordano.

Renginyje pranešimus skaitė Sveikatos apsaugos ministerijos, Konkurencijos tarybos, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos, Europos privačių ligoninių asociacijos atstovai ir kiti privačių įstaigų atstovai.

Pagrindinį pranešimą ,,Sveikatos sistemos raida ir parlamentinių politinių partijų požiūris į nacionalinę sveikatos sistemą nepriklausomoje Lietuvoje“ skaitė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas. Savo pranešime jis apžvelgė, kokios Vyriausybės ir kokios politinės partijos formavo dabartinę sveikatos sistemą, kaip kito sveikatos draudimo biudžetas. Pranešėjas taip pat pristatė, ką žadėjo besikeičiančios įvairios Vyriausybės ir politinės partijos besikuriančioms privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms.

Pasak pranešėjo, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ilgiausiai (daugiau kaip 11 metų) Sveikatos apsaugos ministerijai vadovavo Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP), nuo 2001 m. susijungusi su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Todėl atsakomybę turi prisiimti ir dabartinės Seimo daugumos partijos.

Iš komiteto pirmininko pavaduotojo pranešimo matyti, kad visiškai visos Vyriausybės ir parlamentinės politinės partijos skatino privačių sveikatos priežiūros įstaigų plėtrą, žadėdamos joms vienodas veiklos sąlygas, todėl dabartinė Vyriausybė, iš esmės keisdama sveikatos politiką privačių sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu, pažeidžia jų teisėtus lūkesčius.

Konferencijos svečiai Paolo Giordano ir Jens Wernick aiškiai pasisakė, kad Europos Sąjungos teisės aktai draudžia taikyti skirtingas veiklos sąlygas pagal įstaigų pavaldumo formą ir stebėjosi besikeičiančia Lietuvos pozicija privačių sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu.

Advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ advokatė Dovilė Burgienė savo pranešime įvardino esminius sveikatos sistemai taikomus principus, kurie teigiamai veiktų Lietuvos sveikatos sistemą, ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų kriterijus, kurie įvardinti 2013 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo kontekste (jie turi būti aiškūs, objektyvūs, nediskriminaciniai, atitinkantys sąžiningos konkurencijos laisvės principą bei atitinkantys kitus konstitucinius principus).

Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius pranešime „Privačios medicinos vieta Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje“ parodė, kokią rinką užima privačios sveikatos priežiūros įstaigos Lietuvos nacionalinėje sveikatos priežiūros sistemoje. Iš pateiktų statistinių duomenų matyti, kad privačios stacionarinės paslaugos užima vos 0,4% asmens sveikatos priežiūros paslaugų (toliau – ASPP) rinkos dalies, greitosios medicinos pagalbos paslaugos – 2,7%, slaugos paslaugos – 3,4%, kitos ASPP – 5,7%, ambulatorinės specializuotos ASPP – 7,6%, dienos chirurgija – 11,2%, pirminė ASPP - 28%, ambulatorinės specializuotos bei brangiųjų tyrimų ir procedūrų paslaugos – 52,4%.  Lyginant šiuos rodiklius su kitomis ES valstybėmis, Lietuvoje jie yra keliasdešimt kartų mažesni.

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas akcentavo, kad Sveikatos apsaugos ministerijos įgyvendinama politika visiškai neatitinka Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos sveikatos sistemos 2011–2020 metų plėtros metmenų patvirtinimo“, patvirtinto 2011 m. birželio 7 d., o 2013 m. pabaigos Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas kompensuoti dalį balo iš PSDF biudžeto rezervo lėšų tik viešoms įstaigoms yra diskriminacinis ir šis sprendimas apskųstas teismui.

Pranešimus apie privačias sveikatos priežiūros įstaigas skaitė ir UAB „ Mano šeimos gydytojas“ direktorė Rūta Radzevičienė-Jurgutė ir UAB „Grožio pasaulis“ direktorė Rasa Samuitytė-Ambrozaitienė. Abi pranešėjos pritarė Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidento Laimučio Paškevičiaus išsakytai nuomonei ir iš esmės patvirtino, kad valstybė bando privačias sveikatos priežiūros įstaigas eliminuoti iš nacionalinės sveikatos sistemos, taikydama skirtingas sutarčių apmokėjimo sąlygas, o tai prieštarauja 2013 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimui ir pažeidžia Konkurencijos įstatymą.

Konferencijoje pasisakiusi Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė apgailestavo, kad šios asociacijos nariai eliminuoti iš Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijų ir darbo grupių.

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­tras Vy­te­nis Po­vi­las And­riu­kai­tis, tu­rė­jęs skai­ty­ti pra­ne­ši­mą, į ren­gi­nį ne­at­vy­ko, nors raštu buvo patvirtinęs, kad dalyvaus. Todėl dviems Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos ekonomikos ir Teisės departamento darbuotojoms teko tikinti, kad ligonių kasos nediskriminuoja privačių sveikatos priežiūros įstaigų, sudaro su jomis sutartis ir šiais metai numatė didesnį finansavimą, bet nieko negalėjo pasakyti, atsakant į pagrindinę pranešimo temą, kokią politiką toliau žada vykdyti Sveikatos apsaugos ministerija.

Konkurencijos tarybos narė Jūratė Šovienė savo pranešime aiškiai apibrėžė kriterijus, kurie laikomi konkurencijos pažeidimu, ir, remdamasi 2013 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, teigė, kad pagal Konstituciją valstybė privalo ūkinę veiklą sveikatos priežiūros srityje reguliuoti taip, kad, nepaneigdama konstitucinių vertybių, kuriomis grindžiamas tautos ūkis, privačios nuosavybės teisės, asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos, užtikrintų deramą savo konstitucinės funkcijos rūpintis žmonių sveikata vykdymą. Pranešėja informavo, kad Konkurencijos taryba dėl PSDF 2013 m. lėšų paskirstymo vykdo tyrimą.

Diskusijoje, kuriai buvo skirta daug laiko, pasisakė nemažai privačių įstaigų vadovų, kurie piktinosi, kad Sveikatos apsaugos ministerija vykdo neaiškią politiką jų atžvilgiu, diskriminuoja juos neteisingai skirstydama lėšas ir taikydama nevienodas veiklos sąlygas (nuomos mokesčiai, skirtingas PVM tarifas, perkant medicinines prekes ir prietaisus privačiose ir viešose sveikatos priežiūros įstaigose).

Apibendrindama konferenciją, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė išreiškė nuomonę, kad ministerija nepakankamai bendradarbiauja arba nebendradarbiauja su Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija ir Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba ir pakvietė Sveikatos apsaugos ministeriją konstruktyviam dialogui.

Pirmininkė akcentavo, kad pastarųjų dienų Vyriausybės nutarimas dėl iš PSDF biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijų gali prieštarauti Konstitucijai, nes Konstitucinis Teismas savo nutarime aiškiai pasakė, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti šių paslaugų finansavimo sąlygas ir apribojimus, inter alia tokią šių lėšų paskirstymo tvarką. Ji taip pat užtikrino, kad Sveikatos reikalų komitetas sieks, kad ir toliau būtų kuriama nacionalinė sveikatos sistema nepriklausomai nuo įstaigos pavaldumo ir nepritars nei vienam Vyriausybės ar Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktam įstatymo projektui, kuris diskriminuotų privačias sveikatos priežiūros įstaigas. Kartu pabrėžė ir atsakomybės klausimus privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms: privačios sveikatos priežiūros įstaigos, teikdamos paslaugas, turi vadovautis Sveikatos apsaugos ministerijos  teisės aktais, užtikrinti tinkamą paslaugų kokybę ir prieinamumą, Sveikatos apsaugos ministerijai ir jai pavaldžioms kontroliuojančioms institucijoms laiku teikti informaciją apie suteiktas paslaugas ir kt.

Sveikatos reikalų komiteto biuras (tel. (8 5) 239 6786, el. p. sveikrkt@lrs.lt)