Konkursui pateikti jaunųjų žurnalistų darbai buvo įvairūs – vieni kalbino specialistus, kiti darė interviu su daug gyvenimiško patirties turinčiais žmonėmis, treti rengė mini apklausas ir t.t. Dominuojanti mintis – vartotojas turi būti sąmoningas, pagalvoti ir pasidomėti prieš pirkdamas ir jei galima – vartoti mažiau. Iš konkurso dalyviams pasiūlyto plataus temų spektro jaunimas daugiausiai dėmesio skyrė ekologiško maisto ir reklamos poveikio problemoms analizuoti. Konkurso laimėtojai domėjosi atsakingu finansų planavimu, maisto produktų etiketėmis ir maisto švaistymu.

 Pirkėjai – žinokite, ką perkate!

 Alytaus Putinų gimnazijos moksleivė Laura Bilinskaitė, savo straipsnyje „Ekologiškam maistui degame žalią šviesą!“, apklaususi žmones „Facebook“ socialiniame tinkle, daro išvadą, kad ekologiškų produktų vartojimas populiarėja ir primena, kaip atskirti tikrai ekologišką maistą nuo tariamai „ekologiško“. Jei produktas ekologiškas – etiketėje visuomet rasime specialų ekolginio sertifikavimo ženklą. Ekologinio žemės ūkio sertifikavimo darbus šalyje vykdo VšĮ „Ekoagros“. Naudodamas „Ekoagros“ ženklą, gamintojas garantuoja, kad jo pagamintas produktas yra tikrai ekologiškas, nepalikdamas vartotojui jokių abejonių.

 Maisto „pažinimo“ problematiką analizuoja ir Kauno moksleivių techninės kūrybos centro Jaunųjų žurnalistų studiją lankanti Ieva Banaitytė, straipsnyje „Lietuvos ūkininkų turgeliuose – maisto produktai iš užsienio?“ kalbanti apie pastaruoju metu gana populiarius mobiliuosius turgelius ir kelianti klausimą, ar ten galima rasti lietuviško maisto. Anot jaunosios žurnalistės šiuose turgeliuose daug perpardavinėtojų, kurie tik vadina save „ūkininkais“. Dar daugiau – iš tiesų dažniausiai jie prekiauja lenkiška produkcija, nors savo prekes vadina „lietuviškomis“.

 „Pirkėjams reikia būti budriems, suabejojus produkcijos kilme, prašyti ją įrodančių dokumentų. Tačiau pripažinkime, esame abejingi, geriau neklausime, nepirksime arba nusipirksime bet kokią. Neieškodami teisybės ne tik nepasirūpiname, kad mūsų stalą pasiektų saugūs maisto produktai. Esame ir nepilietiški, nes nereikalaujame, kad ūkininkų turgeliuose būtų vien Lietuvos ūkininkų išauginta produkcija. Taip neskatiname vietinės produkcijos prekybos. Tuo pačiu neremiame mūsų ūkininkų ir nekovojame dėl geresnių prekybos sąlygų jiems sudarymo“, – daro išvadą I. Banaitytė.

 Atsparumą reklamai reikia ugdytis

 Kupiškio r. Subačiaus gimnazijos jaunosios žurnalistės Brigita Dragūnaitė, Karolina Patapovaitė, Kristina Šateikaitė atliktos apklausa rodo, kad dauguma moksleivių perka reklamuojamus maisto produktus visiškai neanalizuodami jų sudėties. Todėl straipsnio autorės daro išvadas, kad mokyklinio amžiaus vaikų tėvai turėtų dažniau mokyti savo atžalas, kaip pasirinkti kokybišką maisto produktą ir atsirinkti, suprasti reklamos įtaką bei nepakliūti į jos pinkles.

 Vytauto Didžiojo universiteto studentė Ieva Drungilaitė kritiškai vertindama paplitusią nuomonę, kad pirkėjų įpročius labiausiai veikia reklama, pasitelkia „The Nielsen Company“ 2012 m. tyrimo rezultatus. Tyrimas rodo, kad didžioji dalis vartotojų ieškodami informacijos apie prekes daugiausiai dėmesio skiria pažįstamų žmonių rekomendacijoms (90 proc. apklaustųjų) bei internete rastoms nuomonėms (75 proc.). Tuo tarpu televizinė, laikraščiuose publikuojama ir internetinė reklama atitinkamai surenka tik 50, 46 ir 33 proc.

 Kitame savo straipsnyje I. Drungilaitė daro išvadą, kad bene ryškiausias bendras vaikams skirtų reklamų bruožas – siekis susieti prekinį ženklą su maloniais dalykais. Jeigu produktas vaikui asocijuosis su džiugesiu, skanėstas bus noriai perkamas. Jaunoji žurnalistė primena ir apie Jungtinėje Karalystėje veikiantį judėjimą „Palikite mūsų vaikus ramybėje“ (angl. „Leave our kids alone“), kuris siekia nuo reklamos apsaugoti vaikus iki vienuolikos metų. Galbūt kažko panašaus reikėtų ir Lietuvoje?

 Laimėtojų darbai – išskirtiniai

 Konkurso „Būk pilietiškas. Vartok atsakingai“ laimėtojai išsiskiria pasirinktomis temomis. Pirmąją vietą komisija vienbalsiai skyrė tris straipsnius parengusiai Karolinai Slapšytei iš Kauno moksleivių techninės kūrybos centro Jaunųjų žurnalistų studijos, analizavusiai maisto prekių etikečių skaitymo svarbą ir sėkmingo asmeninio biudžeto valdymo principus.

 Straipsnį „Kaupk. Keiskis. Planuok!“ pradėdama šmaikščiu pastebėjimu, kad „kitų pinigus visada daug lengviau skaičiuoti nei savo“, jaunoji žurnalistė pateikia pokalbio su Akademinės kredito unijos administracijos vadove Gitana Jasėnienė fragmentus. Pasak G. Jasėnienės, dauguma lietuvių ima vartojimo paskolas. Tai įrodo, kad mums trūksta sėkmingo asmeninio biudžeto valdymo patirties.

 Kokią išvadą galima pasidaryti? „Neužtenka vien sudaryti asmeninį biudžetą. Būtinas ir jo įgyvendinimas. Galbūt tai atrodo sudėtinga, tačiau iš tiesų nėra taip ir sunku. Tiesiog turite turėti kantrybės, valios ir į parduotuvę eiti su užrašų knygele. O vėliau neišmesti sąskaitų, čekių. Tuomet matysite, kam ir kiek išleidžiate. Vizualiai matant skaičius ir kiekvieną kartą įsivaizduojant pardavėjui atiduodamus pinigus bus lengviau sumažinti nuperkamų daiktų kiekį“, – apibendrina K. Slapšytė.

 Etiketės tikrina mūsų atidumą

 Kituose dviejuose straipsniuose – „Atsargiai! Tos melagės etiketės!“ ir „Produktų etiketės – vartotojų žinių bei atidumo tikrintojai“ jaunoji žurnalistė nagrinėja skatina pirkėjus domėtis ir skaityti, kas parašyta prekių etiketėse, pateikdama konkrečių pavyzdžių: „Apsilankius parduotuvėje ir apžiūrėjus kelis puskepalius duonos, ant visų jų pakuočių užrašytas svoris – nuo 390g iki 490g. Visas kepalas sveria vieną kilogramą, o puskepalis – keliasdešimt ar net šimtu gramų mažiau negu turėtų sverti iš tikrųjų. Pirkėjai dažnai to nepastebi ir tuomet būna apgaunami“, – rašo K. Slapšytė. Ir apibendrina – ,,Šykštuolis moka du kartus“, – prisiminkite šį aforizmą, kai parduotuvėje skaitysite maisto prekių etiketes.“

 Pirkėjų dėmesį į etiketes atkreipia ir fotoreportažo „Į parduotuvę su padidinamuoju stiklu“ autorė Arūnė Jūrevičiūtė, siūlanti netikėtą sprendimą: „Akivaizdu, kad vartotojų pasirinkimą turi lemti  ne patrauklus įpakavimas ar akcijos, o visapusiška ir teisinga informacija apie produktą. Tam gali pasitarnauti produktų etiketės. Tačiau ar dažnai pastebėjote pirkėjus, šifruojančius etiketes? Sakau šifruojančius, nes ant daugumos produktų informacijos įskaityti neįmanoma. Siūlyčiau kiekvienam, įsiruošusiam apsipirkti, įsigyti padidinamą stiklą tam, kad nesunkiai galėtumėte perskaityti visą jums reikalingą informaciją, kuri yra nurodyta ant maisto produktų ženklinimo etikečių.“

 Į kovą su maisto švaistymu

 II vieta konkurse atiteko Kėdainių r. Akademijos gimnazijos moksleivių Pauliaus Ramanausko, Simono Žilinsko, Skirmanto Diliauto ir Mantas Kulnicko kurtam vaizdo reportažui „Nesuvartotas maistas“, kuriuo atkreipiamas dėmesys į vis aktualesnę maisto švaistymo problemą. Jungtinių Tautų duomenimis, per metus pasaulyje išmetama trečdalis vartoti tinkamo maisto. Lietuvoje tai sudaro apie 171 kg vienam šalies gyventojui per metus. Prognozuojama, kad 2020 m. išmetamų produktų kiekis padidės net 40 proc. Vis dėlto stipriausią poveikį daro ne statistika, o klipo vizualinė pusė – nuolat rodomi vaizdai iš sąvartyno, kur patenka visos neišrūšiuotos atliekos.

 Jaunoji žurnalistė Arūnė Jokubauskaitė siekdama rasti atsakymą į klausimą, kaip pristabdyti neatsakingą maisto vartojimą, kalbina akcijos „Maisto bankas“ atstovę Karoliną Puidaitę. Interviu apibendrinamas įžvalga, kad šią vis aktualesnę problemą išspręsti galima tik sąmoningai vartojant – stengiantis neišmesti maisto, saikingiau jį perkant.

 Finansinio raštingumo iššūkiai

 Žurnalistinio konkurso III vietos laimėtojais tapo VDU radijo laida „Žvilgsnis į studento kišenę. Pragyvenimas, kai joje švilpia vėjai“, kurią rengė Indrė Kaminckaitė, Greta Kočinaitė, Romualdas Nenortas. Jaunuolių kalbinamas antrakursis studentas dalinasi savo pinigų leidimo įpročiais ir prisipažįsta, kad savo išlaidas planuoja minimaliai, nes vis dar gyvena su tėvais ir žino, kad prireikus galės į juos kreiptis finansinės paramos.

 Iškalbingas ir Klaipėdos moksleivių saviraiškos centrą lankančių Indrės Brinkytės ir Danielės Zubrickaitės tyrimas. Padarę apklausą merginos daro išvadą, kad dauguma moksleivių yra finansiškai neraštingi, nes mokykloje beveik nekalbama apie asmeninio biudžeto planavimą. Anot klaipėdiečių, tokia situacija paaiškina, kodėl net geriausiais pažymiais baigę aukštuosius mokslus ir padorų darbą dirbantys žmonės vis dėlto visą gyvenimą kovoja su finansinėmis problemomis.

 Galbūt dėl apgailėtino finansinio raštingumo ugdymo vis atsiranda žmonių, kurių gyvenimą sužlugdo greitojo vartojimo kreditas. Šį socialinį reiškinį analizavo jaunoji žurnalistė Indrė Kaminckaitė, kalbinusi dviejų vaikų motiną Reginą (vardas pakeistas), kurios šeima dėl greitojo kredito prarado sodybą ir patyrė kitų sunkumų. Telieka džiaugtis, kad Lietuvos bankas ėmėsi griežto ribojimo, kuris turėtų padėti spręsti neatsakingo skolinimosi problemą.

 Žurnalistinių tyrimų konkurse  „Būk pilietiškas. Vartok atsakingai“ iš viso dalyvavo 104 mokiniai iš įvairių Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų, laisvalaikio centrų, kultūros įstaigų. Dalyviai atsiuntė 79 darbus – 60 straipsnių  ir interviu, 11 TV reportažų, 7 fotoreportažus ir 1 radijo laidą. Konkurso laimėtojų darbai publikuoti grynas.lt, bernardinai.lt, verslosavaite.lt, ekodiena.lt, zurnalistika-kitaip.lt ir kitose svetainėse. Visus darbus galite rasti Lietuvos vartotojų instituto svetainėje, adresu: http://www.vartotojai.lt/index.php?id=8456

 Straipsnis yra Lietuvos vartotojų instituto vykdomo projekto „Pilietiškumo skatinimas per atsakingą vartojimą" dalis, kurį finansuoja Europos socialinis fondas. Daugiau informacijos http://www.vartotojai.lt/pilietiskumas