AHK 2013 metų įmonių apklausa Baltijos šalyse

Some content may be unavailable in English. Instead it is provided in Lithuanian.

2013-04-11

Vokiškos įmonės Baltijos šalyse nusiteikusios optimistiškai

Vokietijos įmonių, veikiančių Baltijos šalyse, nuotaikos 2013 m. pradžioje yra optimistiškesnės nei prieš metus. Dėl geros ekonominės situacijos šiame regione ir palankių vystymosi perspektyvų, 2013-aisiais įmonės tikisi gerų metų savo verslui. Planuodamos naujų darbo vietų kūrimą ir didindamos investicijas, Vokietijos įmonės patvirtina, kad Baltijos šalyse įsikūrė ilgam. Taip pat tikimasi, kad planuojamas euro įvedimas Latvijoje (2014 m.) ir Lietuvoje (2015 m.) turės teigiamą poveikį jų verslo sėkmei Baltijos šalyse. Prioritetiniai ekonominės politikos veiksmai, jų nuomone, turėtų būti nukreipti į profesinio mokymo sistemos tobulinimą.

Tokia yra Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) šių metų vykdytos apklausos, kurioje dalyvavo 104 įmonės, išvada.

Apklausoje dalyvavusios Vokietijos įmonės ekonominę padėtį Baltijos šalyse metų pradžioje vertina taip pat gerai kaip 2011 bei 2012 metais darytose apklausose. Estijoje respondentų vertinimas išsiskiria pozityvumu: daugiau nei trečdalis dabartinę Estijos ekonominę padėtį įvertino kaip ﾄgera", nebuvo nė vieno nepatenkinto. Lietuvoje taip pat didžioji dalis apklaustųjų įvertino ekonominę padėtį kaip ﾄgera" ar bent jau ﾄpatenkinama". Latvijoje respondentų vertinimai, lyginant su kaimyninėmis šalimis, yra ne tokie optimistiniai. Tik 11 proc. respondentų Latvijos ekonomikos padėtį vertina gerai, bet tik 13 proc. blogai. Lyginant su praėjusiais metais, Vokietijos bendrovių Latvijoje nuotaika žymiai pagerėjo.

Apklausos rezultatai atspindi faktinius trijų valstybių ekonomikos vystymosi rodiklius. Dvejus metus bendrasis vidaus produktas (BVP) Baltijos šalyse po staigaus kritimo krizės metu vystėsi dinamiškiau negu Europos Sąjungos šalių vidurkis. 2012 metais Baltijos šalių ekonomikos augimo rodikliai buvo vieni aukščiausių visoje Europos Sąjungoje ir sudarė 3,2 proc. Estijoje, 5,3 proc. Latvijoje ir 3,6 proc. Lietuvoje.

Augimo tikimasi ir 2013 metais

Remiantis vokiškų įmonių apklausos duomenimis galima teigti, kad augimo tendencija ir toliau išliks. Šių metų lūkesčiai visose trijose šalyse, lyginant su 2012 m. pradžioje daryta apklausa, yra pilni optimizmo. Ypač pakilios nuotaikos juntamos Lietuvoje veikiančiose vokiško kapitalo įmonėse. Didžioji dalis įmonių 2013 m. tikisi pagerėjimo, beveik niekas neprognozuoja pablogėjimo. Daugiau nei trečdalis respondentų Estijoje ir Latvijoje taip pat tikisi ekonominės padėties gerėjimo. Dabartinės ekonomikos prognozės patvirtina apklausos dalyvių lūkesčius. Vasario pabaigoje Europos Komisija pristatė 2013 metų ekonomikos augimo prognozę, kurioje numatomas tik nedidelis 0,1 proc. augimas, tuo tarpu Baltijos šalims prognozuojama ne mažiau kaip 3,0 proc. Iš jokių kitų ES šalių tokių augimo tempų nesitikima.

Geriausios prognozės prekybos ir paslaugų sektoriams

Dabartinę savo ūkio šakos situaciją Latvijoje ir Lietuvoje Vokietijos įmonės vertina geriau nei bendrą ekonominę padėtį. Estijoje šis vertinimas yra šiek tiek santūresnis, lyginant su bendros ekonominės padėties vertinimu. Didžioji dalis apklaustųjų visose trijose Baltijos šalyse dabartinę situaciją apibūdina kaip ﾄgera" arba ﾄpatenkinama". Apie 40 proc. respondentų Estijoje ir Latvijoje šiais metais tikisi pagerėjimo. Lietuvoje šis vertinimas siekia net 50 proc. ir yra beveik du kartus didesnis nei prieš metus. Nė vienas iš respondentų nesitiki pablogėjimo.

Diferencijuojant apklausoje dalyvavusias įmones pagal veiklos sritis, išryškėja ypač geros paslaugų ir prekybos sektorių prognozės visose Baltijos šalyse. Lietuvoje paslaugų sektorius yra ypač optimistiškas. Apie 75 proc. apklaustų įmonių tikisi augimo. Daugiau nei patenkintos yra Estijoje ir Latvijoje dirbančios prekybos įmonės. Apie pusė apklaustų prekybos įmonių tikisi savo ūkio šakos augimo. Apdirbamosios pramonės sektoriuje dauguma apklaustųjų visose trijose šalyse tikisi nuoseklaus gerėjimo.

Savo verslo ekonominės padėties vertinimas

Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, 2013 m. pradžioje Baltijos šalyse apklaustos įmonės savo konkurencingumą vertina geriau nei bendrą šalies ar tos ūkio šakos augimą. Nei viena įmonė nevertino savo įmonės ekonominės padėties blogai. Šiais metais Estijoje ir Latvijoje beveik pusė respondentų savo įmonės padėtį įvertino gerai. Savo lūkesčius šiemet įmonės vertino žymiai atsargiau nei pernai, kai kas antra įmonė tikėjosi tolimesnio augimo. 2013 m. 43 proc. įmonių Estijoje ir 53 proc. Latvijoje tikisi teigiamų pokyčių. Lietuvoje šiais metais, kaip ir praėjusiais, savo verslo padėtį įmonės vertina gerai ir tikisi tolimesnio augimo. Tik 6 procentai baiminasi padėties pablogėjimo. Šiemet Lietuvoje veikiančių įmonių lūkesčiai kur kas didesni nei praėjusiais metais ir pirmą kartą pranoksta Estijos ir Latvijos.

Eksporto apimtys - svarbus ekonomikos augimo variklis

Dideli lūkesčiai verslui Lietuvoje 2013 m. remiasi sparčiu pastarųjų metų eksporto augimu ir ateities prognozėmis. Pagal neseniai atliktus Europos Komisijos vertinimus, 2012 m. Lietuvos eksporto augimas buvo didžiausias Europos Sąjungoje ir siekė 10,2 proc. Remiantis Europos Komisijos prognozėmis, per ateinančius dvejus metus Lietuva išlaikys pirmaujančią poziciją net ir sulėtėjus ekonomikai, ką ir atspindi Vokietijos kompanijų Lietuvoje vertinimai, kai daugiau nei pusė respondentų tikisi eksporto apimčių augimo. Tik 8 procentai įmonių mano, kad jų eksporto dalis einamaisiais metais mažės. 40 proc. Estijos ir Latvijos respondentų tikisi didesnių pajamų iš eksporto, tik 3 procentai mano, kad eksporto apimtys mažės. Europos Sąjunga prognozuoja eksporto augimą Estijoje iki 4,7 proc., Latvijoje ir Lietuvoje atitinkamai iki 4,8 ir 5,4 proc. Iš tikrųjų augimas labai priklauso nuo pagrindinių prekybos partnerių, t.y. Baltijos jūros regiono ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalių. Pagyvėjusi prekyba per pastaruosius dvejus metus po krizės yra svarbiausias Baltijos šalių augimo variklis.

Naujų darbo vietų kūrimas Baltijos šalyse

Dėl geros ekonominės situacijos Baltijos šalyse ir optimistinių prognozių Vokietijos įmonės šiais metais planuoja kurti naujas darbo vietas ir didinti darbo užmokestį apie 6,3 proc. Estijoje, o Latvijoje ir Lietuvoje apie 7,8 proc. Kai kurios įmonės tikisi ženkliai padidinti darbuotojų skaičių: Estijoje apie trečdalis respondentų planuoja šiais metais didinti darbuotojų skaičių, Latvijoje - bent ketvirtadalis. Tačiau šios prognozės yra atsargesnės nei praėjusiais metais. Tuo tarpu Lietuvoje tendencija yra priešinga. Prieš metus tik trečdalis įmonių planavo samdyti naujus darbuotojus, šiemet ši dalis sudaro 40 proc. Planuodamos kurti naujas darbo vietas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, Vokietijos įmonės dar kartą patvirtina savo investicinių planų Baltijos šalyse tęstinumą.

Daug žadančios investicijos

Kitas rodiklis yra padidėjusios investicijos, lyginant su praėjusiais metais. Vokietija yra viena iš didžiausių investuotojų Baltijos šalyse. Vokietijos ekonomika turi ne tik gilias tradicijas Baltijos šalyse, bet ir didelę vertę. Tiesioginių Vokietijos įmonių investicijų dalis 2012 m. pabaigoje sudarė 2,1 proc. Estijoje, 4,8 proc. Latvijoje ir 9,9 proc. Lietuvoje. Šiemet dar daugiau nei pernai Vokietijos bendrovių planuoja didinti investicijas Baltijos šalyse. Net 55 proc. respondentų Lietuvoje planuoja plėsti savo investicinę veiklą, t.y. dvigubai daugiau nei pernai. Tuo tarpu Estijoje apie ketvirtadalis įmonių planuoja mažinti investicijas - šis skaičius yra dvigubai didesnis nei prieš metus.

Pažymiai geri, bet problemų yra

Paklausti apie svarbiausius veiksnius, galinčius turėti įtakos investiciniams sprendimams Baltijos šalyse, Vokietijos verslininkai nurodė tris svarbiausius faktorius: valdžios organų darbo ir viešųjų konkursų skaidrumą, mokesčių sistemą bei situaciją darbo rinkoje. Šių metų apklausoje nustatyta, kad visi trys faktoriai yra opiausios sritys, kurių turėtų imtis Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybės. Teigiamai vertinama tai, kad lyginant su praėjusiais metais, šiemet visose trijose Baltijos šalyse buvo juntamas pagerėjimas viešųjų pirkimų srityje, ypač Latvijoje. Vokietijos bendrovės, aktyviai veikiančios Latvijoje ir Lietuvoje, pageidauja palankesnės mokesčių sistemos, didesnio mokesčių administravimo efektyvumo ir mažesnės mokesčių naštos. Estijos mokesčių sistema, kaip ir ankstesniais metais, gauna geresnius vertinimus nei Lietuvoje ir Latvijoje.

Darbo rinka išlieka svarbiausia problema

Nors dauguma Vokietijos bendrovių Estiją, kaip vietą verslui, vertina gerai ar patenkinamai, jos darbo jėgos kvalifikaciją ir profesinio mokymo sistemą vertina prastai. Dažnai Vokietijos įmonių, veikiančių Baltijos šalyse, minimas perspektyvaus, į praktiką orientuoto profesinio mokymo įvedimas turėtų būti valstybės prioritetu. Įvedus tokią mokymo sistemą atsirastų pakankamas kvalifikuotų darbuotojų skaičius. Vokietijos įmonių investicinių planų Baltijos šalyse ilgalaikiškumą įrodo ir tai, kad jos aktyviai siekia gerinti esamas sąlygas bei siūlo savo patirtį bei žinias vyriausybės iniciatyvoms švietimo sistemai gerinti.

Baltijos šalys - tinkama vieta verslui

Respondentai Estijoje ir Latvijoje yra iš esmės patenkinti priemonėmis, kurių ėmėsi vyriausybės, siekdamos pagerinti sąlygas investicijoms. Nuo 2012 m. gruodžio 7 d. Lietuvoje dirba nauja vyriausybė, kuriai vadovauja Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Beveik trečdalis apklaustų įmonių Lietuvoje tikisi pagerėjimo, kitas trečdalis - pablogėjimo.

Kaip ir kiekvienais metais ypač svarbus yra bendras šalies vertinimas. Dauguma apklaustų įmonių savo veiklai vėl pasirinktų Baltijos šalis: Estiją rinktųsi 94 proc. apklaustųjų , Latviją - 83 proc. ir Lietuvą 93 proc. Šie Vokietijos bendrovių vertinimai yra rekordiniai, lyginant su visais ankstesniais tyrimais. Vertinant šalies patrauklumą investicijoms Estija ir Lietuva lyginama su kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis ir išlieka aukščiausiose pozicijose. Iš Latvijoje veikiančių Vokietijos įmonių perspektyvos Estija yra patrauklesnė ir laikoma alternatyvia verslo plėtojimo vieta.

Tarptautiniu mastu Baltijos šalių patrauklumas auga

Šioje apklausoje dalyvavusių 13 Vidurio ir Rytų Europos šalių apklausų vertinimų rezultatai parodė, kad Baltijos šalys iš išorės atrodo mažiau patrauklios nei jas vertina jose veikiančios įmonės. Taip pat akivaizdu, kad išorinis Estijos, Latvijos ir Lietuvos patrauklumas po krizės lyginant su kitomis regiono šalimis augo labiausiai. Estija vertinama kaip patraukliausia iš visų Baltijos šalių, šokteli į 3-ią vietą ir pirmą kartą aplenkia Slovakiją. Kaip ir ankstesniais metais, Lenkija ir Čekija užima aukščiausias pozicijas. Latvija užima 7-tą vietą, o Lietuva - 8-tą.

Apklausos centre - euro įvedimas

Vykdydami apklausas nuo Baltijos šalių įstojimo į Europos Sąjungą Vokietijos įmonių kasmet teiraujamės ar Estija, Latvija ir Lietuva turėtų įsivesti eurą. Estija jau prisijungė prie euro zonos 2011 metų pradžioje. Latvijos ir Lietuvos planai euro atžvilgiu darosi vis labiau konkretesni. Latvijos vyriausybė planuoja prisijungti prie euro zonos 2014 metų pradžioje ir jau šių metų kovo mėn. pateikė prašymą Europos Komisijai ir Europos Centriniam Bankui dėl euro įvedimo galimybės. Naujoji Lietuvos vyriausybė neseniai paskelbė apie ketinimus įsivesti eurą 2015 m. pradžioje. Atsižvelgiant į tai, šiemet vokiškų įmonių klausėme, ko jos tikisi iš planuojamo Latvijos ir Lietuvos prisijungimo prie euro zonos, remiantis Estijos patirtimi.

Pritarimas Euro įvedimui Lietuvoje ir Latvijoj

Paklausti apie euro įvedimo planus Latvijoje ir Lietuvoje, dauguma visų trijų šalių apklaustųjų pasisakė už. Praėjus dvejiems metams po euro įvedimo Estijoje, Vokietijos įmonių vadovai poveikį verslui vertina teigiamai. Šių metų optimistinis įmonių požiūris paneigia prieš metus vyravusią verslininkų nuostatą, kai 41 proc. apklaustų jokio poveikio savo verslui nejautė. Pagrindinės teigiamos euro įvedimo pasekmės: kainų skaidrumas, administracinių kaštų sumažinimas, supaprastintos buhalterinės procedūros ir sumažinti arba visiškai panaikinti pinigų pervedimo kaštai. Tik nedidelė dalis respondentų paminėjo neigiamas euro įvedimo puses - paaštrėjusią konkurencinę kovą ir gamybos kaštų didėjimą. Atsižvelgdami į teigiamą patirtį 90 proc. Estijoje veikiančių Vokietijos įmonių pasisako už Europos bendrosios valiutos įvedimą kaimyninėse Baltijos šalyse.

Dauguma Latvijos verslininkų taipogi teigiamai vertina euro įvedimo planus šalyje ir tik maža 5 proc. dalis - prieš įvedimą. 8 proc. apklaustųjų pasisako už bendros valiutos įvedimą, tačiau mano, kad tą padaryti 2014 m. pradžioje būtų per anksti. Apklausos rezultatai dėl euro įvedimo Lietuvoje nesulaukė neigiamų balsų, tačiau trečdalis respondentų nepateikė jokių atsakymų.

Lietuvoje apklaustų įmonių nuomonė yra kritiškesnė, ypač atsižvelgiant į euro įvedimo laiką: daugiau nei ketvirtis apklaustųjų laiko euro įvedimą 2015 m. pradžioje nerealizuojamu tikslu.

Skirtingi įmonių lūkesčiai po euro įvedimo

Vertinant euro įvedimo įtaką verslui Lietuvoje ir Latvijoje, įvardijami skirtingi veiksniai. Latvijoje veikiančių įmonių požiūriu, sumažės administraciniai, transakcijų kaštai, teigiamai vertinamas valiutos rizikos eliminavimas, galintis tiesiogiai įtakoti verslą. Reikėtų pažymėti, kad nuo 2005 m. Latvijos latas ir nuo 2004 m. Lietuvos litas yra pririšti prie euro, todėl šis veiksnys turėtų turėti menką poveikį. Lietuvoje aktyviai veikiančios Vokietijos įmonės nurodo kitus veiksnius: transakcijų kaštų mažinimą ir kainų skaidrumą.

Remiantis Lietuvoje veiklą vykdančių Vokietijos įmonių apklausos duomenimis, euro įvedimas gali paskatinti konkurentų atėjimą į rinką, taigi baiminamais rinkos dalies praradimo. Šis faktorius Latvijoje mažiau svarbus. Čia labiausiai bijomasi perėjimo prie euro kaštų. Atsižvelgiant į Estijos patirtį praėjus dvejiems metams po euro įvedimo galima tikėtis, kad Latvijos ir Lietuvos prisijungimas prie euro zonos turės teigiamų pasekmių verslui ir ten veikiančioms Vokietijos įmonėms Baltijos šalys taps dar patrauklesnės, o investavimo sąlygos užsienio investuotojams toliau gerės.

Kerstin Leisering

Informacijos ir komunikacijos skyrius

kerstin.leisering@ahk-balt.org, Tel.: +371 67320724

www.ahk-balt.org

Apie Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmus Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK) yra pasaulinio Vokietijos užsienio prekybos rūmų tinklo dalis ir jau 19 metų - pradžioje kaip trys atskiros Vokietijos ūkio atstovybės - aktyviai veikia stiprindamos dvišalius užsienio ekonomikos ryšius tarp Vokietijos ir Baltijos šalių. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai vienija beveik 390 narių ir yra didžiausi tarptautiniai prekybos rūmai regione bei vieninteliai, jungiantys trijų Baltijos šalių įmones. Pagrindinis organizacijos tikslas yra Vokietijos ir Baltijos šalių ekonominių santykių skatinimas.

Vokietijos užsienio prekybos rūmų tinkle - 120 biurų daugiau nei 80 šalių, todėl Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai turi tiesioginius ryšius visame pasaulyje.

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.