Kovo 22 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2, 4, 25, 27, 28, 30, 31, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 301, 302 straipsniais įstatymą. Įstatymo pakeitimai ir papildymai buvo parengti Seimo Aplinkos apsaugos komitete sujungiant Vyriausybės ir Seimo nario Evaldo Jurkevičiaus teiktus įstatymo pataisų projektus. Įstatymo pakeitimai ir papildymai parengti įvertinus valstybės institucijų, ekspertų ir suinteresuotų asmenų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, taip pat remtasi gaunamais gyventojų skundais dėl nepagrįsto nekilnojamojo turto apmokestinimo komunalinių atliekų tvarkymo rinkliava, dėl įstatymo nuostatų buvo gautos teisės ekspertų, įskaitant Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, išvados.

Priimto įstatymo uždavinys - patikslinti ir papildyti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo teisinį reglamentavimą, sudaryti tinkamas teisines prielaidas visuotinai ir kokybiškai komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai ir sureguliuoti įstatymo taikymo praktikoje kilusias problemas.

Svarbus įstatymo pakeitimas yra uždraudimas savivaldybių steigiamiems komunalinių atliekų sistemos tvarkymo administratoriams verstis ūkine veikla. Be to, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriais galės būti tik pelno nesiekiančios organizacijos – viešieji juridiniai asmenys.

Pagal naują komunalinių atliekų tvarkymo teisinį reguliavimą komunalinių atliekų turėtojai privalės sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi ar savivaldybe, jei komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius nesteigiamas, arba mokėti nustatytą rinkliavą, jeigu sutartis nesudaroma. Tuo atveju, jei rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, komunalinių atliekų turėtojai privalės sudaryti individualią sutartį arba sutartį pagal standartines komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Bet kuriuo atveju atliekų turėtojui paliekama teisė kreiptis į savivaldybę ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių dėl individualios komunalinių atliekų tvarkymo sutarties sudarymo.

Šiomis įstatymo nuostatomis įtvirtinama, kad komunalinių atliekų tvarkymo sutartys būtų sudaromos su savivaldybe ar jos įsteigtu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, o ne su privačiomis atliekų tvarkytojų įmonėmis, taip užtikrinant, kad atliekų tvarkymo organizavimui būtų surinkta pakankamai lėšų.

Pagal įstatymo nuostatas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turės būti pagrįsta būtinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis sąnaudomis, turės užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sąlygas dalyvauti komunalinių atliekų tvarkyme, taip pat mažinti aplinkos taršą.

Nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį turės būti atsižvelgiama į:

1) komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą;
2) komunalinių atliekų turėtojų, gyvenančių ar vykdančių veiklą nekilnojamojo turto objekte, skaičių;
3) komunalinių atliekų turėtojo naudojamo nekilnojamojo turto objekto paskirtį, naudojimo intensyvumą ir galintį jame susidaryti atliekų kiekį;
4) susidarančių ir atiduodamų tvarkyti į savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą mišrių komunalinių atliekų kiekį;
5) biologiškai skaidžių atliekų atskyrimą jų susidarymo vietoje ir (ar) jų sutvarkymą saugiu aplinkai ir žmonių sveikatai būdu.

Taigi, pagal naujo įstatymo nuostatas atliekų turėtojai turės pasirinkimo galimybę tvarkant komunalines atliekas. Tiems, kurie dalyvaus komunalinių atliekų tvarkyme rūšiuodami atliekas, bus galimybė mažinti tarifus ar/ir rinkliavas, o tai didins atliekų perdirbimą ir kitokį panaudojimą, vietoje atliekų šalinimo sąvartyne.

Įstatymo nuostatomis panaikinama daugelyje savivaldybių įvesta mokestinė lygiava, kai visi gyventojus apmokestinami vienoda rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą.

Seimo priimto Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2, 4, 25, 27, 28, 30, 31, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 301, 302 straipsniais įstatymo tikslas yra atkurti teisingą pusiausvyrą tarp atliekų turėtojų ir atliekų tvarkytojų interesų, nustatyti, kad atliekų turėtojai nebūtų nepagrįstai apmokestinti už nesuteiktas paslaugas ir būtų suinteresuoti rūšiuoti komunalines atliekas, o komunalinės atliekos nebūtų šalinamos sąvartynuose.

Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėjas
Darius Karvelis
tel.(85) 239 6724