Some content may be unavailable in English. Instead it is provided in Lithuanian.
Europos medikų organizacijos ragina Baltijos valstybes vienytis
2011-02-17
Antradienį Vilniuje susitiko ES ligoninių ir sveikatos apsaugos darbuotojų asociacijos (HOSPEEM), Europos profesines sąjungas vienijančios asociacijos (ESPU), Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos gydytojų organizacijų bei Europos komisijos atstovai. Seminaro-diskusijos „Socialinio dialogo skatinimas ligoninių sektoriuje Baltijos valstybėse" metu Baltijos šalių medikų interesams atstovaujančios organizacijos buvo raginamos aktyviam tarpusavio dialogui.
HOSPEEM generalinio sekretoriaus Godfrey Pereros teigimu, naujos ES valstybės-narės nėra pastebimos tarptautinėje arenoje ir retai deleguoja įstaigų ar organizacijų atstovus į tarptautinius renginius bei susitikimus. Ypač pasyvios - Baltijos šalys, o pasyvumą, anot eksperto, iš dalies nulemia strateginio mąstymo stoka. „Visas Baltijos šalių regionas nėra matomas kaip lygiavertis ES medikų organizacijų dalyvis, - teigia G. Perera. - Baltijos šalys turi mokytis veikti išvien, susijungti ir tinkamai atstovauti savo interesams ES plotmėje, nes tik tai gali sukurti tinkamą terpę nuosekliam bendradarbiavimui tiek vietos, tiek tarptautiniu lygmeniu".
Svečiui pritaria ir Nacionalinės sveikatos priežiūros organizacijų asociacijos prezidentas prof. Vinsas Janušonis: „Bendradarbiavimas tarp medikų organizacijų yra itin svarbus, nes jos - tiek mūsų šalies, tiek kitų Baltijos valstybių - iš esmės siekia tų pačių tikslų: adekvataus gydytojų darbo įvertinimo, darbo sąlygų gerinimo, kvalifikacijos kėlimo galimybių". Prof. Vinsas Janušonis taip pat pastebi, kad šiuo metu problemos ir iššūkiai visoje ES panašūs - visa Europa - daugiau ar mažiau - kenčia dėl gydytojų migracijos, darbo sąlygų ir atlygio nevienodumo, darbo saugos problemų. „Esama situacija ES sveikatos priežiūros sektoriuje skatina formuoti sąlygas medikų ir pacientų didesniam mobilumui užtikrinti, tačiau norimiems pokyčiams įvykti reiktų ne mažiau kaip penkmečio", - įsitikinęs prof. V. Janušonis.
Diskusijos metu Lietuvos atstovai įvardijo keletą esminių sveikatos priežiūros sistemos problemų sprendimų krypčių: turi būti sukurtas adekvatūs motyvacijos ir atlygio didinimo bei socialinių garantijų užtikrinimo mechanizmai „Manome, kad taip pat svarbu pasiekti, jog būtų pasirašomos ilgalaikės darbo sutartys su gydytojais-rezidentais - tai leistų jiems geriau išnaudoti savo kvalifikacinį potencialą bei suteiktų ilgalaikes socialines garantijas, būtinas profesiniam tobulėjimui", - sako prof. V. Janušonis, pridurdamas, kad Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje dirbančių medikų darbo kokybę pagerintų ir bendromis pastangomis inicijuotas strateginis planas nuolatiniam kvalifikacijos kėlimui, nes šiuo metu, nesant kvalifikacijos priemonių medikams strategijos, nevyksta tinkamas kvalifikacijos kėlimas.
Taip pat renginio metu buvo aptarta medikų profesinių traumų bei sužeidimų darbe prevencija, tinkamas jos viešinimas. Šiuo metu Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos neturi tikslių duomenų, kiek traumų ir sužeidimų darbe patiria medikai, tačiau, jei darbo metu patiriami sužeidimai būtų viešinami, nukentėję medikai galėtų gauti tinkamą medicininį aptarnavimą.
Seminaro dalyviai patvirtino preliminarų savitarpio supratimą ir socialinį dialogą stiprinančių veiksmų planą, numatantį visų Baltijos regiono šalių bendrą veiklą sveikatos priežiūros institucijose.
prof. Vinsas Janušonis, Prezidentas, Nacionalinės sveikatos priežiūros organizacijų asociacijos
Mob. tel. +370 698 37066
Rūta Kuzminskaitė, Projektų vadovė
RsV agentūra „Ad verum"
Tel./faks. +370 5 2336561, Mob.tel. +370 698 88110, El. paštas ruta@adverum.lt
Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.