Vyksta diskusijos dėl išskirtinumą produktui suteikiančių nuorodų
2011-05-11
Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje į pirmąjį posėdį susirinko darbo grupė, sudaryta iš Žemės ūkio ir Sveikatos ministerijų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų bei verslo organizacijų atstovų. Šiai grupei žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius yra nurodęs iki birželio 1 d. parengti pirminius pasiūlymus dėl išskirtinumą produktui suteikiančių nuorodų naudojimo gairių.
Kaip pabrėžė darbo grupės vadovas žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas darbo grupė turi dirbti labai operatyviai, įsiklausyti į visus pasiūlymus ir suformuluoti rekomendacijas, kaip gamintojai galėtų teikti informaciją apie produktus, neturinčius ,,E" priedų, ir neklaidinti vartotojų. Išskirtinumą produktui suteikiančių nuorodų naudojimo gairės turės būti patvirtintos iki birželio 15 d.
Pastaraisiais metais maisto produktų gamintojai, siekdami įtikti vartotojams ir padidinti savo produktų konkurencingumą, parodyti jų išskirtinumą, tiekia rinkai produktus su užrašais „Be E", „Be jokių E" ir kt. Išskirtinio ženklinimo, informuojančio vartotojus apie produktus be vienų ar kitų maisto priedų, mada ritasi per visą Europą. Tokie užrašai naudojami ne vienoje šalyje, tačiau paprastai apsiribojama konkrečiu maisto priedu ar maisto priedų grupe, kaip, pavyzdžiui, „Be E621", „Be dažiklių" ir kt. Deja, kai kurie Lietuvos gamintojai pasinaudojo maksimalia galimybe nurodyti, kad produkte nėra jokių maisto priedų, tačiau neužtikrino informacijos teisingumo, už kurį jie tiesiogiai atsakingi. Kita vertus, reikėtų pabrėžti, kad produktai be E621 ar kitų priedų nebūtinai yra sveikesni.
Posėdyje konstatuota, kad produktų ženklinimas yra reglamentuotas ES teisės aktais ir Lietuva neturi specialių teisės aktų, kurie draustų laisvanoriškai ženklinti produktus ar reikalauti laboratorinių tyrimų protokolų. „Produktų išskirtinumo principas turi būti paremtas laisvanoriškumu, nes mes negalime įpareigoti tai daryti. Suprantama, vartotojai neturi būti klaidinami, bet turime išklausyti ir verslininkų pageidavimų bei pasiūlymų", - darbo grupės posėdyje sakė žemės ūkio viceministras, atkreipdamas dėmesį į du svarbius aspektus - konkurencingumą tarp gamintojų ir teisingą vartotojų informavimą.
Žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos direktorius Vytautas Andriuškevičius pabrėžė, kad konkurencija turi būti sąžininga. „Manome, kad gamintojas turi visišką teisę išskirtinai ženklinti savo produkciją, bet jis pats už tai ir yra atsakingas. Norime, kad atsakingos tarnybos pateiktų duomenis, kiek žaliavose yra natūraliai susidariusių medžiagų, kurios technologinio proceso metu virsta ta pačia forma kaip ir pridedami maisto priedai, iš kur jos atsirado, nes mes turime žinoti, ar galima gaminti produkciją iš tos žaliavos", - teigė ilgametis žuvininkystės specialistas.
O štai Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijai produktų ženklinimo klausimas pasirodė labai sudėtingas, todėl jos nariai neturėjo vieningos nuomonės, nes, anot jų, klausimų daugiau negu atsakymų. Asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius susirinkusiųjų retoriškai klausė, ką gi turės daryti gamintojas, jei tiriant mėsos gaminį pasirodys, kad vienas prieskonių ingredientas turėjo E junginių ir gaminyje bus rasta jų likučių.
Lietuvos maisto pramonės asociacijos direktorės Irmos Pilypienės teigimu, išskirtinis ženklinimas labiau aktualus duonos gamintojams. „Duonos gamintojai puikiai žino, kokie priedai gali būti gaminyje. Manome, kad viskas turėtų būti pagrįsta savikontrole ir dokumentais. Gamintojas turi ir žaliavos sertifikatus, kuriuose yra nurodyta visa jos sudėtis, ir gaminio receptūrą, kurioje matosi, kad maisto priedų nedėta. Tai kodėl jis negalėtų parašyti ant etiketės, kad gaminyje nėra maisto priedų, jei panašūs konkurentų produktai gaminami su maisto priedais?", - stebėjosi I.Pilypienė.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba posėdyje laikėsi pozicijos, kad ženklinimas ir ženklinimo būdai turi atitikti tikrovę ir neklaidinti vartotojo - negalima priskirti produktui kažkokių ypatingų savybių, jei jų turi ir kiti maisto produktai. Pasak tarnybos atstovų, kurti papildomas savanoriško ženklinimo taisykles iš tikrųjų nėra tikslo, ypač jei jos prieštaraus dabar galiojančiai įstatyminei bazei. Jei gamintojas teigia, kad nėra maisto priedų, tai jų ir neturi būti. Jei naudojami maisto priedai, jie turi būti naudingi vartotojams. Kita vertus, reikėtų pabrėžti, kad produktai be E621 ar kitų priedų nebūtinai yra sveikesni.
Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atstovų, nėra tokio teisės akto, kuriuo būtų reglamentuoti visi natūraliai susidarantys E likučiai produkte. Kiekviena šalis tai vertina skirtingai. Privalomuosius ženklinimo reikalavimus nustatančios Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, ženklinimo „be jokių E" tikrai neturėtų būti, tačiau rinkoje vis tiek yra nemažai taip pažymėtų produktų. Sveikatos ministerija laikosi pozicijos, kad gaminiuose būtų mažinama maisto priedų, tačiau nepritaria tam, kad būtų teikiami tokie apibendrinančio pobūdžio užrašai, kaip „be jokių E".
„Nesutinku, kad nepridėjus visokių E negalima pagaminti produkto. Norint pagaminti išskirtinės kokybės produktą reikia tik pasistengti, pirkti žaliavas iš patikimų tiekėjų. Nesąžininga neįdėjus triūso norėti gauti pridėtinę produkto vertę", - buvo kategoriškas viceministras A.Macijauskas.
Posėdyje pabrėžta, kad atsakomybę turi prisiimti pati gamybos įmonė, tačiau tai nereiškia, kad į prekybos tinklą kasdien reikėtų atsivežti visų žaliavų ir produktų tyrimų dokumentus. Darbo grupės nariai pasiūlė, kad žaliavų atsekamumas ir gaminio gamybos aprašo kontrolė galėtų būti viena iš priimtinų išeičių. Kadangi užrašas „be jokių E" yra tikrai nekonkretus, galbūt būtų galima konkretizuoti, kad, tarkime, į gaminį nedėta konservantų, jis yra „be E621", „be dažiklių". Atkreiptas dėmesys, kad daugiau iniciatyvos vykdant savo narių kontrolę, tarkime, sutartiniu ženklu pažymint produktus, galėtų parodyti ir gamintojų asociacijos.
„Išskirtinio produktų ženklinimo mada Europoje tikrai greitai nepraeis, todėl mes negalime savo verslui sudaryti nepalankesnių konkurencinių sąlygų negu kaimyninės šalys. Turime ieškoti kompromiso, kuris nepažeistų nei vartotojų, nei gamintojų teisių", - tolesnei diskusiją kelią nutiesė viceministras A.Macijauskas.
Kitas darbo grupės posėdis Žemės ūkio ministerijoje įvyks kitą savaitę. Per tą laiką darbo grupės dalyviai turi parengti konkrečius pasiūlymus dėl ženklinimo.
Žemės ūkio ministerijos informacija, Viešųjų ryšių skyrius
tel. (8~5) 2391 016
http://www.zum.lt/ el. p.: jurgap@zum.lt
Cituojant pranešimus, šaltinį prašome nurodyti.
Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.