Vartotojų organizacija pažymi, kad Lietuvos centrinės kredito unijos ir atskirų kredito unijų vadovai turi pripažinti visuomenei skaudžią tiesą: unijų veikla nepakankamai pelninga, o padėčiai ištaisyti būtini radikalūs veiksmai. Tačiau negalime „laidoti“ viso sektoriaus – reikia atskirti „pelus nuo grūdų“. Sveikoms unijoms privalu leisti veikti savarankiškai arba laisva valia jungtis į naujus sveikus junginius. Tuo tarpu „blogas“ unijas reikia apjungti ir sanuoti, o ne naikinti mojuojant bankroto „kirviu“ (vien pernai nusinešusiu net penkių unijų „gyvybes“).

Šiuos pasiūlymus asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys išdėstė laiške, adresuotame Lietuvos bankui ir kitoms suinteresuotoms valdžios institucijoms. Kviesdamas imtis ryžtingų veiksmų, K. Kupšys teigia, kad abu šiuo metu Seime svarstomi unijų sektoriaus reformų paketai nėra visiškai tinkami, jei žvelgsime per vartotojų, pirmiausia unijų pajininkų, interesų prizmę. Pirmasis Seime svarstomas paketas, sukurtas Finansų ministerijos ir Lietuvos banko iniciatyva, sukelia riziką, kad kredito unijų sanavimui bus panaudoti valstybės pinigai, tačiau silpnesnių unijų agonija gali būti tiesiog pratęsta. Antrasis variantas, atsiradęs dalies Seimo narių iniciatyva, gali paskatinti unijų jungimąsi, kas mažins rinkos dalyvių skaičių ir galimai pakenks konkurencijai.

Asociacija išnagrinėjo viešai paskelbtas audituotas 2015 metų unijų bei Lietuvos centrinės kredito unijos metines ataskaitas ir konstatavo, kad unijoms tęsiasi sunkus laikotarpis, nes po truputį kaupiami pelnai vis viena nepadeda padengti anksčiau sukauptų nuostolių. Akivaizdu, kad daliai unijų, pagal viešai skelbiamus duomenis, kuriuos patvirtino auditoriai, trūksta finansinio pajėgumo tvariai, pelningai veiklai. Be to, pagal nagrinėjamą Seime įstatymo projektą 2016 m. lapkričio 1 dieną įsigaliojus reikalavimui dėl tvaraus kapitalo skaičiavimo, visam kredito unijų sektoriui bus būtina apie 50 milijonų eurų finansinė injekcija. Tai tik preliminarūs skaičiavimai, nes galima „skylė“ tvariame kapitale bus nustatyta po visuotinio kredito unijų turto audito.

„Jei šis papildomų finansų poreikis kristų ant valstybės pečių, tai kartotųsi bloga praktika, kurią išgyvendinti yra pasirengusi Europos Sąjunga. Pernelyg daug finansų institucijų Europoje buvo išgelbėta panaudojus ydingą principą, kai „nuostoliai nacionalizuojami, o pelnas privatizuojamas“. Šito Lietuvoje neturėtume leisti“, – sako K. Kupšys.

Jo manymu, konsoliduojant ir pertvarkant unijų bloguosius aktyvus gali būti naudojamasi šiemet pradėjusio veikti kredito įstaigų Bendro pertvarkymo fondo lėšomis. Jame kaupiami Lietuvos komercinių bankų ir Lietuvos centrinės kredito unijos įnašai, skirti tam, kad žlungančios finansų institucijos būtų pertvarkomos jų pačių, o ne mokesčių mokėtojų pinigais.

Gali būti, kad tektų sukurti vadinamąjį „blogąjį“ fondą abejotiniems kredito unijų aktyvams sukaupti, restruktūrizuoti ir parduoti. Asociacijos nuomone, tai galėtų būti padaryta po Lietuvoje veikiančios centrinės kredito unijos stogu, kuri yra kredito įstaigų pertvarkymo fondo dalyvė. „Patirtis jau yra. Bankų sektorius prieš kelis metus buvo pravalytas kaip tik restruktūrizavimo keliu atskiriant blogus ir gerus aktyvus, po to aktyvų portfelius parduodant“, – primena K. Kupšys.

„Atmetame variantus, kurie numato asmeninį kiekvienos unijos „išsipirkimą“ pasibeldus į tinkamas duris, atmetame taip pat variantą, kad kai kurios vegetuojančios unijos būtų gelbėjamos valstybės lėšomis arba kitų unijų sąskaita. Visa tai gimdo korupciją ir mažina skaidrumą priimant sprendimus. Jei bendrai visam sektoriui tvariai kapitalizuoti gali reikti net iki 50 milijonų eurų valstybės lėšų, tai vargu ar tam pritartų mokesčių mokėtojus atstovaujantys Seimo nariai. Manau, kad šiandien Lietuvoje yra kur kas daugiau sričių, kurioms reikalingi šie pinigai“, – teigė Asociacijos vadovas.

Po radikalios pertvarkos likusioms rinkoje kredito unijoms turi būti suteiktas pereinamasis laikotarpis prisitaikyti prie naujų europinių reikalavimų, iš esmės įvedant „moratoriumą“ naujiems unijų veiklos suvaržymams. „Lietuvos bankas, reguliuodamas šį sektorių, turi žvelgti plačiau, laikydamasis Konstitucijoje apibrėžtų nuosavybės neliečiamumo principų ir atsižvelgdamas į turtinius pajininkų, indėlininkų interesus, o taip pat smulkaus verslo, kuris kredituojamas unijose, poreikius. Tolesni Lietuvos banko suvaržymai unijoms veda prie to, kad sveikoms unijoms nebus duota laisvė veikti ir uždirbti grąžą savo pajininkams, o „blogosioms“ unijoms neduodamas apskritai joks šansas. Visame šiame kontekste probleminių aktyvų išskyrimas – optimalus ekonominis sprendimas“, – įsitikinęs K. Kupšys.

Kęstutis Kupšys
Vykdomasis direktorius
Asociacija "Už sąžiningą bankininkystę"
+370-698-76444
info@sazininga-bankininkyste.lt