Ein Teil der Meldungen ist nur in der litauischen Sprache verfügbar
Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos pareiškimas dėl atnaujintos lietuvių kalbos vidurinio ugdymo bendrosios programos projekto
2011-02-21
Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos (toliau - LKGS) valdyba ir ekspertų taryba, atidžiai sekė spaudoje ir įvairiuose pasitarimuose vykusius svarstymus dėl Atnaujintos lietuvių kalbos vidurinio ugdymo bendrosios programos projekto (toliau - Projektas). Rūpestingai išnagrinėjusi Projektą, LKGS jaučia pareigą pareikšti savo nuomonę dėl šio itin svarbaus Lietuvos švietimui ir nacionalinei kultūrai dokumento.
Manome, kad Projektas nėra tinkamai parengtas ir jo negalima tvirtinti visų pirma dėl šių priežasčių:
1. Projektas neatitinka Švietimo ir mokslo ministerijos 2010m. gruodžio 30d. patvirtintos Lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose 2010-2014 metų strategijos (toliau - Strategija) pagrindinių nuostatų. Projekte numatoma lietuvių kalbos ugdymo atnaujinimo programa, tačiau iš esmės nesprendžia Strategijoje įvardytos problemos, kad „kiekvienais metais prastėja lietuvių kalbos pasiekimų rezultatai visuose mokymosi koncentruose.” Jo autoriai vėl pasuko retorikos ir abstrakčios bendrosios kalbotyros dalykų keliu. Projekte nerasta būdų, kaip tiesiogiai nekartojant žemesnėse klasėse išeitų gramatikos dalykų, susieti juos su literatūra, kaip sužadinti didesnį mokinių dėmesį gimtajai kalbai. Iš esmės imant, projektas pašalino lietuvių kalbos, kaip dalyko, mokymą 11-12 klasėse.
2. Projekte neatsižvelgiama į nelietuviškų mokyklų ypatybes bei švietimo tikslą suvienodinti lietuvių kalbos mokėjimą šiose mokyklose su bendraisiais valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimais. Šioms mokykloms turi būti sudarytos atskiros lietuvių kalbos bei literatūros ugdymo programos. Dalykų žinių lygio vienodumas siektinas skirtingais metodais, o to Projektas visiškai nenumato. Dėmesys Projekte sutelktas į literatūrinį, o ne kalbinį ugdymą. Ar tai tikrai yra šiandienos prioritetas, ypač turint omenyje kitakalbius?
3. Projekte savavališkai, vadovaujantis niekuo nepagrįstais motyvais, iškelti visiškai su lietuvių literatūra ir kultūra nesusiję kitataučiai veikėjai (S.Pšipkovskis ir kt.) arba kurie ne kurie periferiniai rašytojai (H.Radauskas, J.Savickis ir kt.) padaryti pagrindiniais, o kur kas svarbesni, galima sakyti epochinės reikšmės kūrėjai (M.Valančius, J.Basanavičius, I.Šeinius, I.Simonaitytė ir kt.) nutylėti, apeiti. Programoje pasigendama tautosakos, lietuvių mitologijos ir literatūros mokslo, poetikos įtvirtinimo bei išplėtojimo. Lieka apskritai neaišku, koks medžiagos programai atrinkimo principas yra taikomas.
4. Atnaujintą lietuvių kalbos vidurinio ugdymo bendrąją programą stengiamasi patraukliai pristatyti visuomenei, tačiau ji lieka deklaratyvi, nes neatitinka šiandieninės mokyklos galimybių ir realybės, problemų sprendimus užkraunant programos vykdytojui - mokytojui:
" Neapgalvotas programos turinio ir skiriamo laiko santykis, o tai lemia fragmentiškumą, paviršutinišką dalyko mokymą, didina mokinių apkrovą ir nesudaro tinkamų sąlygų mokinių gebėjimams ugdyti. Dėl to ir mokytojai, ir mokiniai jausis nesaugūs.
" Nors deklaruojama, kad Projektas siekia suderinti dalykų mokymą su valstybinio baigiamojo egzamino programa, šio tikslo nėra pasiekta. Pagaliau darosi neaišku, kas su kuo turi derintis: ar ugdymo programa prie egzaminų programos, ar atvirkščiai - egzaminų programa prie ugdymo programos.
" Nėra ryšio tarp mokinių pasiekimų, lygių ir turinio sklaidos. Gebėjimai ir jiems reikalingos žinios surašyti be sistemos (pavyzdžiui, laikytis bendrinės kalbos reikalavimų nurodoma tik prie samprotavimo gebėjimo. Tad programa virsta dėlione, kurią susikurti teks pačiam mokytojui).
" 9-10 klasių chronologinį medžiagos pateikimo principą dubliuojantis vidurinio ugdymo kursas pateiktas su nedovanotinomis fakto ir logikos klaidomis, pavyzdžiui: Š.Bodleras ir P.Verlenas tampa ne XIX, o XX a. vidurio poetais, B.Sruogos „Milžino paunksmė" iliustruoja XX a. pradžią ir t.t.
" Projektas orientuotas į per daug abstrakčius, nutolusius nuo vaiko tikslus. Cituojame programoje apibrėžtą tikslą: „suvokti estetinį ir istorinį literatūros problemiškumą”. Žmogaus ir visuomenės pažinimo tokioje tikslo formuluotėje apskritai nelieka. Taigi į literatūrą atsisakoma žiūrėti kaip į gyvenimo mokytoją ar gyvenimo situacijų pateikėją, o juk tai 17 - 18 metų jaunuoliui būtų svarbiausia.
" Tokia programa neskatina kritinio mąstymo ir kūrybiškumo, reikalaudama išmokti ir kartoti tik teisingas „tiesas" (žr. privalomas pagrindines idėjas, nurodytas šalia privalomų kūrinių). Kūrybiškumo ugdymas programoje suprastas ne kaip bendroji kompetencija, apimanti idėjų generavimo lygmenį, bet tik kaip eilėraščių, novelių, dramų, kino scenarijų kūrimas. Tokiu atveju kūrybiškumas, kaip kompetencija, bus nepasiekiamas kitakalbiams bei į tiksliuosius mokslus linkusiems vaikams.
Atsižvelgdama į čia nurodytus ir spaudoje skelbtus mokytojų bei kitų specialistų iškeltus Atnaujintos lietuvių kalbos vidurinio ugdymo bendrosios programos projekto trūkumus, LGTS daro išvadą jog šis Projektas neatitinka šiandienos poreikių ugdant jaunąją kartą. Didelę dalį Projekto trūkumų lėmė Švietimo ir mokslo ministerijos nusistatytos sąlygos ir būtinybė inertiškai taikytis prie lietuvių kalbos ugdymo programų kitose amžiaus grupėse bei prie visos bendrojo lavinimo sistemos. Todėl, sprendžiant lietuvių kalbos ugdymo bendrosios programos atnaujinimo uždavinį, reikėtų pasitelkti daugiau jėgų ir parengti sistemingus pasiūlymus kaip pertvarkyti bendrojo ugdymo programą.
Dabartinė Projekto rengėjų grupė kelia abejonių, ar ji tinka šiam tikslui. Nors Švietimo ir mokslo ministerija užsibrėžė iki 2011 m. rugsėjo 1 d. pateikti mokykloms atnaujintą programą, LKGS mano, kad iki to laiko Projekto neįmanoma pataisyti, nes reikia pakeitimų. O jų nepavyks pasiekti, nesudarius naujos darbo grupės, kuri būtų ne tik laisva nuo išankstinių nuostatų varžtų, o kartais ir nuo neslepiamo atsainumo nacionalinei kultūrai, bet ir turėtų plačius įgaliojimus teikti pasiūlymus visai bendrojo ugdymo programai, nubrėžiančiai tikslą stiprinti lietuvių kalbos pozicijas mokykloje. Toks atidėjimas nė kiek netrukdo artimiausiu metu parengti ir įgyvendinti būtinas priemones dėl valstybinių ir gimtosios kalbos egzamino suvienodinimo.
Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos
(LKGS) pirmininkė Jūratė Voloskevičienė
Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos
(LKGS) narys, LR Seimo narys Gintaras Songaila
Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos
(LKGS) ekspertų tarybos narys hab. dr. Kazimieras Garšva
Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos
(LKGS) ekspertų tarybos pirmininkas prof. hab.dr. Arnoldas Piročkinas
Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos
(LKGS) ekspertų tarybos narys prof. hab.dr. Vitas Labutis
Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.