Sausio 26 dieną Susisiekimo ministerijoje vyko Lietuvos avialinijų orlaivių palydovų profesinės sąjungos "Solidarumas", Lietuvos civilinės aviacijos lakūnų asociacijos ir oro vežėjų – "Air Baltic Corporation" filialio Lietuvoje, Small Planet Airlines, Aurela ir Susisiekimo ministerijos atstovų posėdis. Susisiekimo viceministro R. Vaštako inicijuotame posėdyje buvo kalbama apie galimybes didinti Lietuvos vežėjų konkurencingumą.

Posėdžio metu oro vežėjų atstovai teigė, kad mažėja skrydžių į užsienį, jiems sunku konkuruoti rinkoje dėl neva nekonkurencingų Lietuvos lakūnų ir stiuardų darbo sąlygų. Jų teigimu, lakūnai turi per ilgas atostogas, o skraido per mažai valandų. Oro vežėjai siūlytų taikyti maksimalią skrydžio valandų ribą, t.y. 900 valandų per kalendorinius metus ir minimalias atostogas, t.y. 28 dienos. T.y. tris kartus prailginti lakūnų ir orlaivių palydovų skrydžio valandų skaičių, suteikiant minimalias atostogas.

Su šiomis nuomonėmis nesutiko Lietuvos profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkė Aldona Jašinskienė, Lietuvos avialinijų orlaivių palydovų profesinės sąjungos bei Lietuvos civilinės aviacijos lakūnų asociacijos atstovai.

Aldona Jašinskienė teigė, kad profąjungos jau daugybę kartų girdėjo neva darbdaviai negali konkuruoti dėl per daug suvaržytų darbo santykių, tačiau iš savo pusės dažniausiai pateikia tik jiems naudingus skaičius.

Oro vežėjų atstovų buvo paklausta, kiek jie žino lakūnų, kurie sulaukė pensinio amžiaus? Paminėta tik viena pavardė.

Lietuvos civilinės aviacijos lakūnų asociacijos pirmininkas Nikolajus Zaicevas pateikė pavyzdžių, kuomet dar 50 metų neturintiems lakūnams dėl širdies negalavimų medicinos ekspertų komisija uždraudė pilotuoti lėktuvą, jiems pripažintas įvairaus lygio neįgalumas.

Lakūnams, sulaukusiems 50 metų, pasireiškia širdies, kraujagyslių, inkstų ligos, todėl normalios atostogos lakūnams būtinos ir jokiais būdais negalima siekti pelno žmonių sveikatos sąskaita.

Avialinijų orlaivių palydovų profesinės sąjungos pirmininkė Rita Kairienė teigė, kad stiuardesėms pasireiškia osteochondriozė, varikozė, širdies ligos, kraujo vėžys.

Skraidančiojo personalo širdies kraujagyslių susirgimai yra 4 kartus dažnesni lyginant su asmenimis dirbančiais ant žemės, virškinimo organų – 5,5 karto, stuburo osteochodrozė – 3,5 karto, pilotų mirtingumas net 1,4 karto didesnis, o gyvenimo trukmė mažesnė lyginant su vyrais, nedirbančiais darbų susijusių su skraidymu.

Susitikime darbdavių atstovai, siekdami užsitikrinti konkurencingumą, rėmėsi Europos Tarybos 2000 m. lapkričio 27 d. direktyva Nr. 2000/79/EB nustatančia mobiliųjų darbuotojų darbo laiko organizavimą. Profesinių sąjungų atstovai pabrėžė, kad šios direktyvos tikslas yra darbuotojų sveikatos ir saugos užtikrinimas, ir jokiu būdu ne konkurencingumo didinimas ir priminė, kad direktyva aiškiai ir vienareikšmiškai nurodo, kad jos įgyvendinimas jokiu būdu negali būti pagrįsta priežastis sumažinti bendrą darbuotojų apsaugos lygį. Civilinės aviacijos mobiliesiems darbuotojams turi būti suteikiama sauga ir sveikatos apsauga, atitinkanti jų darbo pobūdį ir pagrindinį direktyvos tikslą – darbuotojų sveikatos ir saugos užtikrinimą.

Daiva Kvedaraitė, Informavimo centro direktorė, Lietuvos profesinė sąjunga "Solidarumas"
Tel.: 8-686-17409, daivakv@delfi.lt