2023-04-25
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Vyriausybę ir Seimo narius dėl Farmacijos įstatymo pataisų, kurių nepriėmus labiausiai paveiktos bus smulkiosios vaistinės, nepriklausiančios didiesiems vaistinių tinklams.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas yra itin aktualus smulkiajam verslui ir regionuose gyvenantiems žmonėms.
„Jei nebus priimtos Farmacijos įstatymo pataisos, kurios leistų ir toliau savarankiškai dirbti bent jau tiems vaistininkų padėjėjams, kurie iki 2006 m. įgijo vaistininko padėjėjo (farmakotechniko), turintiems per 20 metų profesinio darbo patirties, tai mūsų duomenimis užsidarys apie 175 vaistinės, darbo galimai neteks 326 aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai, o gyventojams, ypač regionų, sumažės vaistų ir konsultacijų prieinamumas“, - pažymėjo Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.
Pagal šiai dienai galiojančio Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo nuostatas, vaistinėse turi teisę dirbti tiek vaistininkai, tiek vaistininkų padėjėjai (farmakotechnikai). Esant poreikiui, šiuo metu vaistininkų padėjėjai farmacines paslaugas gali teikti ir savarankiškai, t.y. vaistinėje nesant vaistininkui, ryšių priemonėmis vaistininkui kontroliuojant ir užtikrinant teikiamų farmacinių paslaugų kokybę. Tai ypač svarbu ir aktualu regionuose, kur daugiau yra savarankiškai dirbančių farmakotechnikų, kuriuos nuotoliniu būdu prižiūri ir konsultuoja vaistininkai. Iš esmės tokia sistema egzistuoja jau daug metų. Pažymėtina, kad per šį ilgą laikotarpį skundų dėl teikiamų farmacinių paslaugų kokybės nėra susilaukiama.
„Nors minėti iššūkiai palies visas Lietuvoje veikiančias vaistines, visgi mūsų tarybos manymu, labiausiai paveiktos bus smulkiosios vaistinės, nepriklausiančios didiesiems vaistinių tinklams. Tikėtina, kad tinklinės vaistinės turės daugiau organizacinių ir finansinių resursų užtikrinti bent dalinį savo vaistinių tęstinumą, tuo tarpu smulkiosios vaistinės tokių resursų neturi. Taigi, varžytis dėl vaistininko ar jį išlaikyti joms taps neįmanoma, o tai savo ruožtu lems, kad jos farmacinių paslaugų teikti nebegalės“, - pabrėžė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.
Jos teigimu, nors vaistinių darbo reguliavimas šiuo atžvilgiu galėtų apskritai nesikeisti, kadangi, kaip jau minėta, abejonių dėl teikiamų farmacinių paslaugų kokybės nekyla, tačiau svarstomas įstatymo projektas yra tinkamas bei padės smulkiosioms vaistinėms ir toliau tęsti savo veiklas, nesumažins jų konkurencingumo, o bent daliai kvalifikuotų specialistų būtų išlaikomos darbo vietos.
„Smulkųjį ir vidutinį verslą neramina, kokio pobūdžio argumentai projekto oponentų yra naudojami Seimo posėdžiuose ir viešojoje erdvėje. Panašu, kad yra suprantama, jog 2023 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio įstatymo nuostatos reikšmingai paveiks vaistinių veiklą ir kad nėra pakankamai vaistininkų užpildysiančių net tik jau šiuo metu esantį, bet ir eksponentiškai pakilsiantį darbo vietų poreikį. Visgi, kaip vis pasikartojanti išeitis šiuo klausimu yra nurodoma vaistinių skaičiaus mažėjimas, t.y. vaistinių stambinimas“, – sakė D. Matukienė.
„Mes iš esmės nesutinkame su tokiu požiūriu, nes smulkusis ir vidutinis verslas yra gyvybiškai svarbūs valstybės raidai ir augimui, todėl priimant reguliacinius sprendimus privalo būti atsižvelgiama į jų poveikį smulkiajam ir vidutiniam verslui. Teisės aktai turėtų būti orientuoti į jų plėtrą, o ne palaipsnį nykimą, nepriklausomai nuo konkrečios srities. Esant situacijai, kai būtent smulkusis ir vidutinis verslas yra pažeidžiamiausi, mes tikimės, kad bus imamasi priemonių jų apsaugai“, - reziumavo Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.
LR ekonomikos ir inovacijų ministerija
Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.