Profesinė sąjunga: „sosmodelio“ eskalavimas gali paliesti ir nacionalinį saugumą

2015-04-21

Pristačius socialinį modelį, kuris turėtų kardinaliai pakeisti ir Darbo kodeksą, viešumoje girdime daugybę jį apibūdinančių sinonimų: „šiuolaikiškas“, „liberalus“, „pažangus“, „pranokstantis laiką“  ir t.t. Tačiau įvertinus visą naujojo DK projektą atrodo, kad Lietuvoje jis paprasčiausiai neveiks taip, kaip yra reklamuojamas, o šio neveiklumo pasekmės „gali būti labai įvairios ir skaudžios: nuo naujos emigracijos bangos iki grėsmės nacionaliniam saugumui“ – teigia Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“.

Mėginimai Lietuvoje įtvirtinti kai kurias itin „liberalias“ nuostatas nėra nauji. Dar 2006 metais buvo mėginama įvesti 60 val. darbo savaitę, tačiau tuomet pasipriešino ES. Šį kartą į atskirtų Darbo kodekso straipsnių pakeitimus nebesiveliama. Naujojo Darbo kodekso šalininkai nesileisdami į argumentaciją skelbia, kad esamas darbo kodeksas yra pasenęs, sustabarėjęs, nelankstus ir šiaip nelabai geras, nes neatitinka ,,kažkieno nustatytos laiko dvasios“.

Didinama atskirtis ir skurdas

„Vienareikšmiškai DK projekte dar labiau sustiprinamos darbdavio teisės ir pozicija“ – teigia LPS „Sandrauga“ atstovai, bei priduria: Lietuvoje darbo ginčų skaičius yra didelis, o sprendžiami klausimai kyla toli gražu ne iš lankstesnių darbo kodekso normų poreikių. Priešingai – dirbantiesiems vis dar tenka įrodinėti ir kovoti net dėl tokių paprastų dalykų, kaip uždirbtų pinigų išmokėjimas.

Nėra vertinimų, kaip dar didesnio beteisiškumo įteisinimas paveiktų piliečių padėtį ir emigraciją, eiliniam dirbančiąjam nuolatos girdint tokius pasakymus, kad už viršvalandžius mokėti negalima, nes tai apsunkina verslą, kad normali darbo diena turės būti 10-12 valandų, kad darbo sutartį galėsime sudaryti (ir nesilaikyti) žodžiu ir t.t.

Destabilizuoja visuomenę 

Projekto autoriams ignoruojant visuomenės moralės principus, esamas dirbančiųjų minimalias teises, žmonės neišvengiamai bus verčiami ginti savo socialines garantijas ir teises visomis priemonėmis. Socmodelio autoriai nenumatė ir neįvertino galimų pasekmių; ypač atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį kontekstą.

Ar jau galima kalbėti apie korupciją?

Socialinis modelis ruoštas iškreipiant teisingumo sąvoką, slapti veiksmai dėl jo ruošimo grupės sudėties ir kainos suderinimas patvirtina beatodairišką asmeninės naudos siekimą. Suinteresuotų asmenų naudą turėtume suprasti ne tik materialine prasme.

Koks socialinis dialogas?

Projekto avantiūra pasireiškia ir tuo, kad tikėtis jo atsitiktinės sėkmės parlamentinėje respublikoje galėjo tik kažkur labai skubantys, nuo realybės atitrūkę asmenys, ignoruojantys esminę reformos sėkmės požymį – konstruktyvias diskusijas. Jų nebuvo.

Kai kurių, kad ir garsių, politikų kvietimas diskutuoti, analizuoti, svarstyti naujojo sosmodelio teiginius, reiškia tolesnį visuomenės kiršinimą, skatinant emigraciją ir didinant žmonių baimę dėl ateities, įvels žmones ir profesines sąjungas į beprasmį, tačiau- ilgalaikį, konfliktą.

Vienintelis kelias išeinant iš šios destrukcinės padėties yra socialinių partnerių aktyvios derybos dėl esamo darbo kodekso ir kitų įstatymų straipsnių būtino pakeitimo. Visos kalbos ir svarstymai pasiliekant klaidingame diskurse tik papils žibalo į neišvengiamą nesantaiką Lietuvos visuomenėje.


LPS „Sandrauga“ pirmininkas

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.