Apie sosmodelį: pasekmės gali paliesti ir nacionalinį saugumą

2015-04-07

Pristačius socialinį modelį, kuris turėtų kardinaliai pakeisti ir Darbo kodeksą, viešumoje girdime daugybę jį apibūdinančių sinonimų: „šiuolaikiškas“, „liberalus“, „pažangus“ „senasis DK susenęs“ ir t.t. Tačiau įvertinus visą naujojo DK projektą atrodo, kad Lietuvoje jis paprasčiausiai bus atmestas kaip svetimkūnis, nes neveiks taip, kaip yra reklamuojamas, o šio neveiklumo pasekmės „gali būti labai įvairios ir skaudžios: nuo naujos emigracijos bangos iki grėsmės nacionaliniam saugumui“ – mano Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“.

Nepavykus 2006 metais gauti pritarimo iš ES dėl 60 valandų darbo savaitės Lietuvoje įvedimo ir neįtvirtinus atskirų darbo kodekso straipsnių pakeitimo, po devynių metų kapitalas su visom pajėgom siekia revanšo. Naujojo Darbo kodekso šalininkai nesileisdami į argumentaciją skelbia, kad esamas darbo kodeksas yra pasenęs, sustabarėjęs, nelankstus ir šiaip nelabai geras, nes neatitinka ,,kažkieno nustatytos laiko dvasios“.

Eiliniam dirbančiajam sunku patikėti, kad  save tituluojantys ir garsiais vardais prisistatantys ekspertai, kaip kokie požemių burtininkai, įrodinėja protu nesuprantamus dalykus, kad už viršvalandžius mokėti negalima, nes tai apsunkina verslą, kad normali darbo diena turės būti 10-12 valandų, kad darbo sutartį galėsime sudaryti žodžiu ir t.t.

Klausimas ar knygų žinovai atsimena, kad 8 valandų darbo diena pasaulyje buvo iškovota prieš 130 metų, kad toje kovoje žuvo žmonės, kad žemiau skurdo ribos Lietuvoje šiuo metu gyvena daugiau nei 30 % gyventojų ir kad daug žmonių supranta, kokią gėdą grupelė mokslininkų dėl savo amoralumo ir avantiūros  užtraukia visai akademinei mokslo bendruomenei.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ tvirtina, kad kvietimas visuomenę diskutuoti apie naujo DK projektą yra veidmainiškas. „Dabar, kai naujas projektas jau yra parengtas, kviečiama diskutuoti -  patinka jis, ar ne. Tačiau kodėl būtinai reikia naujo projekto, užuot pakoregavus esamo, socialinio dialogo principu rengto, darbo kodekso straipsnius?“

Kalbant perkeltine prasme, atėjus vasarai mes juk nekeičiame viso automobilio, keičiame tik padangas. O dabar gaunasi taip, kad mums siūlo pirkti naują automobilį, nes senojo stabdžių kaladėlės sudilusios... LR Konstitucija taip pat skaičiuoja jau ne pirmus savo metus, tai nejau dabar turime keisti ir ją?

Didinama atskirtis ir skurdas

Vienareikšmiškai DK projekte dar labiau sustiprinamos darbdavio teisės ir pozicija.  Paskutiniais metais, esant didžiuliam darbo ginčų skaičiui, kuriuose sprendžiamas  dirbančiųjų uždirbtų pinigų išmokėjimo klausimas, akivaizdžiai įrodo valstybės, darbo inspekcijos kontrolės funkcijos, prevencinio darbo nebuvimą ir piliečių beteisiškumo didėjimą. Nėra vertinimų kaip dar didesnio beteisiškumo įteisinimas paveiktų piliečių padėtį ir emigraciją.

Projektas destabilizuojantis visuomeninę situaciją

Projekto autoriams ignoruojant  visuomenės moralės principus, esamas  dirbančiųjų minimalias teises,  žmonės neišvengiamai bus sukiršinti ir ims ginti savo socialines garantijas ir teises visomis priemonėmis. Socmodelio autoriai nenumatė  ir neįvertino galimų pasekmių.

Projektas su korupcijos požymiais

Socialinis modelis ruoštas iškreipiant teisingumo sąvoką,  slapti veiksmai dėl jo ruošimo grupės sudėties ir kainos suderinimas patvirtina beatodairišką  asmeninės naudos siekimą. Suinteresuotų asmenų naudą turėtume suprasti ne tik materialine prasme.

Amoralus ir avantiūristinis

SADM ministrė A.Pabedinskienė ir dalis mokslininkų aiškiai žinojo ir suprato pagrindinį slaptai rengtojo projekto tikslą – dar labiau sustiprinti darbdavio teises darbuotojo sąskaita, ženkliai panaikinant socialines garantijas, padidinant išnaudojimą. Akivaizdu, kad galiojantiems teisės aktams minėta ministerija turi galimybę teikti įstatymų projektus, bet šioje situacijoje savo teise ir prievole nepasinaudojo.

Projekto avantiūra pasireiškia tuo, kad tikėtis ,,blitzkrieg“ projekto atsitiktinės sėkmės parlamentinėje respublikoje galėjo tik kažkur labai skubantys, nuo realybės atitrūkę asmenys, ignoruojantys esminę reformos sėkmės požymį – konstruktyvias diskusijas. Jų nebuvo.

Kai kurių, kad ir garsių politikų kvietimas diskutuoti, analizuoti, svarstyti naujojo sosmodelio teiginius, reiškia tolesnį visuomenės kiršinimą, skatinant emigraciją ir didinant žmonių baimę dėl ateities, įvels žmones ir profesines sąjungas į beprasmį konfliktą.

Vienintelis kelias išeinant iš šios destrukcinės padėties yra socialinių partnerių aktyvios derybos dėl esamo darbo kodekso ir kitų įstatymų straipsnių būtino pakeitimo. Visos kalbos ir pastabos pasiliekant klaidingame kelyje tik papils žibalo į neišvengiamą nesantaiką Lietuvos visuomenėje.


LPS „Sandrauga“ pirmininkas

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.