„Tokie sprendimai kaip valstybės biudžeto dalies mažinimas jaunimo organizacijoms kelia grėsmę ne tik kokybiškam jų veiklos įgyvendinimui ar net išlikimui, bet ir verčia susimąstyti, ar jaunimas tikrai yra vienas iš valstybės prioritetų, užtikrinantis pilietiškumo, lyderystės ugdymą bei mūsų visų ateitį“, − komentuoja Mantas Zakarka, LiJOT prezidentas.

Dar 2010 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metais plėtros programą, kurios vienas iš pagrindinių tikslų – „sudaryti palankias sąlygas nuosekliai ir kokybiškai jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų veiklai, siekiant aktyvesnio jaunimo į(si)traukimo į organizuotą veiklą“.

Tačiau 2009-2014 m. suma, skiriama tiesiogiai jaunimo ar su jaunimu dirbančių organizacijų projektams ir programoms tesudaro 700 tūkst. litų. Finansavimas jaunimo organizacijoms buvo ženkliai sumažintas nuo 2008 m., tuomet jis sudarė net 2,5 mln. litų. Taigi, anksčiau minėta programa su visais savo tikslais ir uždaviniais realiai yra įgyvendinama tik pusiau, todėl nesukuria nei palankių sąlygų kokybiškai jaunimo organizacijų veiklai, nei judėjimo į priekį, vykdant naujas idėjas.

Dėl tokio finansavimo jaunimo organizacijoms karpymo, jos yra priverstos ieškoti papildomų finansavimo šaltinių atskiroms veikloms finansuoti ir negali įgyvendinti tikrųjų savo funkcijų, įtvirtintų Jaunimo politikos pagrindų įstatyme. Todėl, pasak M. Zakarkos, būtų naivu tikėtis, kad jaunimas Lietuvoje stiprės ir toliau kokybiškai vykdys savo veiklas, kai finansavimas šiai sričiai yra be galo mažas.

LiJOT vadovas pabrėžia, kad dažnai pamirštama, jog būtent jaunimo organizacijų nariai yra tie žmonės, kurie kuria pokytį visuomenėje ir gali padėti spręsti labai opias valstybės problemas, tokias kaip, pavyzdžiui, jaunimo nedarbas, pilietiškumo, tautiškumo stoka ar neformalaus ugdymo plėtra. Kasmet jaunimo organizacijos tampa vis originalesnės, jos sugeba pamatyti ir įvertinti esamas problemas bei pasiūlyti joms inovatyvius ir valstybei naudingus sprendimus.

„Sunku įsivaizduoti, kaip visus teigiamus pokyčius šiose srityse jaunas žmogus gali pasiekti už 15 litų per metus“, – priduria M. Zakarka.

Jau pavasarį, 36-ojoje LiJOT Asamblėjoje buvo priimta rezoliucija, kurioje jaunimo organizacijos išreiškė savo susirūpinimą esama situacija. Jos pabrėžia, kad supranta valstybės ekonominę situaciją, tačiau matydamos, jog kitoms sritims per visą šį laikotarpį finansavimas didinamas, o nevyriausybiniam jaunimo sektoriui, užsiimančiam jaunų žmonių ugdymu ir užimtumu, yra mažinamas, nesupranta tokio jaunimo organizacijų ignoravimo.

Jaunimo organizacijos siūlo, tvirtinant 2015 m. valstybės biudžetą, numatyti galimybę jaunimo organizacijų projektams bei programoms skirti papildomą finansavimą, kuris padės tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Nacionalinės jaunimo politikos plėtros programose įtvirtintus tikslus jaunimo politikos srityje bei sugrąžinti jaunimo nevyriausybinio sektoriaus finansavimą bent į 2005 m. lygį.

„Raginame valstybės institucijas atsakingai įvertinti ribą, kurią peržengus bus padaryta didžiulė žala jaunimo veiklai ir jaunų žmonių ugdymui. Visi suprantame, kad su tokiu finansavimu nieko nenuveiksi, tik imituosi veiklą ir žengsi didelį žingsnį atgal“, – teigia M. Zakarka.

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba yra didžiausia skėtinė nevyriausybinių jaunimo organizacijų sąjunga Lietuvoje, vienijanti 65 didžiausias nacionalines ir regionines jaunimo organizacijas bei organizacijų sąjungas.

Rasa Aleškevičiūtė
Ryšių su visuomene koordinatorė
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba ( LiJOT)
8 527 91 014
lijot@lijot.lt