LBA prezidento S. Kropo rugsėjo mėnesio bankų veiklos statistinių rodiklių komentarai

2013-10-28

Žiniasklaida jau kuris laikas mėgina įžiūrėti aiškesnes bankų skolinimo tendencijas, reaguodama į aiškiai fiksuojamus optimistinius verslo lūkesčius. Logiška manyti, kad geri fundamentalūs rodikliai ir gerai vertinamos perspektyvos turėtų atsispindėti ir augančiame paskolų portfelyje.

Norintiems gerų žinių pranešu - lūkesčiai pildosi. Per rugsėjį bendrasis paskolų portfelis išsipūtė  458 milijono litų ir tai yra didžiausias mėnesio šuolis šiemet. Maža to, liūto dalį sudarė paskolų privačioms įmonėms apimties augimas - plius 402 mln. litų.

Proga pasidžiaugti yra, tačiau tuo pačiu norisi kliūstelėti šiek tiek šalto vandens pernelyg dideliam entuziazmui nuraminti. Bendrasis paskolų portfelis verslui šiuo metu sudaro 23,9 mlrd. litų ir tai yra maždaug tiek pat kaip ir metų pradžioje. Vadinasi, kalbėti apie verslo paskolų proveržį dar ankstoka, nepaisant gerų poros mėnesių rezultatų.

Verslas pakankamai optimistiškai vertina perspektyvas, tas tiesa. Tačiau tiesa yra ir tai, kad investicijų į technologijas ir gamybos procesą apimtys vis dar išlieka gana menkos, o tai reiškia, kad verslas, nepaisant gerėjančių lūkesčių, vis dar vengia priimti į ateitį orientuotus sprendimus. Taigi, teorinės ir praktinės prielaidos paskolų portfelio augimui yra, valios veikti kol kas mažoka. Galima spėti, kad po karčių krizės pamokų verslininkai išties devynis kartus pamatuoja prieš priimdami ilgalaikius sprendimus.

Tuo tarpu indėlių pasaulyje viskas aišku - portfelis toliau lėtai bet užtikrintai didėja. Tiesa, rugsėjis patvirtino šiems metams būdingą tendenciją - prieaugis pastebimas einamosiose sąskaitose, tuo tarpu terminuotųjų indėlių dalis po truputį senka. Suprantama - ilgesnio laikotarpio depozitų laikymo sąlygos šiuo metu nėra pačios geriausios.

Rugsėjį augo ir bendrasis būsto paskolų portfelis, tiesa, simboliškai - vos 14,8 mln. litų. Tuo tarpu naujai išduotų būsto paskolų suma šiek tiek sumažėjo ir siekė 162 mln. Kitą vertus, ji vis dar pakankamai didelė, kad nekiltų abejonių dėl į rinką sugrįžusio aktyvumo. 

Mėginant apibendrinti visus rodiklius peršasi gana neįprasta išvada - bankai šiuo metu tarsi  privalo sekti paskui nenuspėjamus reguliavimo ir teisinės aplinkos pokyčių lūkesčius. Paprastai būna atvirkščiai - bankininkystė dėl savo gebėjimų analizuoti, prognozuoti ir vertinti tendencijas būna procesų avangarde.

Kas nutiko? Drįstu teigti, kad nebūdingą bankų elgesį formuoja nuolatinės pastangos keisti žaidimo taisykles, siekis nubausti ir noras suvaržyti. 

Politinėje erdvėje mąstoma paprastai - bankus verta nubausti griežtinant reguliavimo priemones ir tuo pačiu skatinant alternatyvas. Deja, tokia veikla dažniausiai lemia mažėjančias bankų galimybes sąžiningai konkuruoti ir didėjančias alternatyvių bankininkystei žaidėjų galimybes parazituoti bankų sąskaita. 

Tarkime, Lietuvoje nuolat griežtėjo bankų reguliavimas, tačiau kredito unijos liko už šios zonos ribų. Kredito unijoms reikia mokėti mažesnius mokesčius į indėlių draudimo fondą, keliami mažesni reikalavimui vadovams, mažesni reikalavimai informacijos teikimui ir atskleidimui. Rezultatas - kur kas rizikingesnės kredito erdvės susikūrimas ir tik skubios centrinio banko pastangos ribojant dalies unijų veiklą sustabdė sistemą nuo griūties.

Kita kryptis - greitieji kreditai. Vartojimo kredito įstatymo bei atsakingo skolinimo nuostatų griežtas taikymas tik kredito įstaigoms paliko nuošalyje itin sparčiai augančią greitųjų kreditų rinką, kurios veikimas lėmė jog dalis gyventojų apskritai prarado galimybes naudotis normaliomis kredito įstaigų paslaugomis ir dabar tenka kovoti su skaudžiomis šios veiklos socialinėmis pasekmėmis.


Kitaip tariant, griežto bankų reguliavimo entuziazmas turi turėti ribas ir būti ekonomiškai pasvertas. Griežtesnis reguliavimas visuomet reiškia papildomas sąnaudas ir didesnes paslaugų kainas. Tokiu būdu dalis vartotojų atgrasoma nuo bankų ir yra stumiami alternatyvios, mažiau reguliuojamos, bet ir labiau rizikingos rinkos link. 

Galima pritarti nuostatai, kad krizė parodė, jog kredito rinką privalu griežčiau reguliuoti ir galima būtų teigti, kad griežtesnis reguliavimas reiškia stabilesnius bankus, tačiau reguliavimas turėtų būti taikomas visiems rinkos dalyviams, antraip sukuriamos sąlygos kurtis ir plėstis parazituojančiai ir šešėlinei rinkai.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Dr. Stasys Kropas
Tel.: (5)  249 6669
info@lba.lt



Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.