Mokėjimų įstatymo pataisų autoriai pasiklydo elektroninių atsiskaitymų sistemoje

2013-03-21

Seime pradedamos svarstyti pataisos, kuriose siūloma įteisinti Lietuvoje jau veikiančią nuostatą


Lietuvos Respublikos Seime pradedamos nagrinėti Mokėjimų įstatymo 9 straipsnio pataisos, kuriomis siekiama keisti elektroninių atsiskaitymų tvarką.  Lietuvos bankų asociacijos specialistų parengtose ir Seimui pateiktose išvadose konstatuojama, kad pataisų rengėjai savo siūlymais siekia įtvirtinti nuostatą, kuri Lietuvoje jau veikia. Be to, įstatymo pataisų rengėjų aiškinamajame rašte neteisingai interpretuojama siūlomų pakeitimų galima įtaka atsiskaitymų formai ir ignoruojama kitų šalių patirtis taikant skirtingus reguliavimo būdus.
Keisčiausia tai, kad pataisų autoriai siūlo įteisinti ES direktyvą, nustatančią taip vadinamą „Surcharging“ (papildomo apmokestinimo) taisyklę, kuri nurodo, kad mokėjimo paslaugų teikėjas netrukdo gavėjui reikalauti mokesčio ar siūlyti nuolaidą siekiant naudoti tam tikrą mokėjimo priemonę. Valstybės narės gali uždrausti arba apriboti teisę reikalauti tokio mokesčio ir Lietuva jau yra įtvirtinusi direktyvoje numatytą alternatyvą, kuri nustato, kad mokėjimo paslaugų teikėjas negali gavėjui trukdyti mokėtojui siūlyti nuolaidą, siekiančiam naudoti tam tikrą mokėjimo priemonę. Kitaip tariant, bet kuri internetinė parduotuvė gali siūlyti nuolaidą, jei pirkėjas pasirenka vieną ar kitą mokėjimo būdą. Ko ir siekiama siūlant pataisas.
„Jau vien šis faktas rodo, kad pataisų rengėjai nelabai įsigilino į mokėjimų sistemos reguliavimo aplinką. Dar liūdnesnis vaizdas atsiveria paskaičius aiškinamąjį raštą, kuriame apstu keistų teiginių ir netikslios informacijos. Panašu, kad noras pagelbėti savo verslo problemas siekiantiems išspręsti verslininkams, pataisų rengėjams pakišo koją. Tikimės, kad Seimas visa tai atitinkamai įvertins“, - pažymėjo LBA prezidentas Stasys Kropas.    
Pasak jo, aiškinamajame rašte manipuliuojama teiginiais, kad naujos taisyklės įvedimas prisidės prie operacijų grynaisiais pinigai mažinimo. Patirtis rodo, kad griežtas „Surcharging“ taisyklės taikymas skatina operacijų grynaisiais pinigais skaičiaus augimą. Tokia nuomonė yra pateikta Europos centrinio banko (toliau – ECB) 2011 metų rugsėjo mėn. paskelbtoje studijoje „Dėl „interchange“ mokesčio mokėjimo kortelių srityje“. ECB išvada paremta Nyderlanduose atlikto tyrimo pagrindu. Taip pat labai iškalbingas atvirkščios – „No Surcharging“ - taisyklės atšaukimo pavyzdys Danijoje. Šioje šalyje nuo 2005 metų prekybininkams buvo leista taikyti atskirus mokesčius už atsiskaitymą „Dankort“ kortelėmis. Nors tik nedidelė dalis prekybinių pasinaudojo įstatymo suteikta galimybe, tačiau pasekmės buvo itin neigiamos - bendras operacijų atliktų Dankort kortele skaičius nuo 42 mln., 2004 m. sausį, krito iki 33 mln. operacijų 2005 m. sausį, o vidutinis atsiskaitymų viena kortele skaičius sumažėjo nuo 175 per 2004 metus iki 167 kartų per 2005 metus. Danija įstatymą atšaukė jau 2005 metų birželį.
„Nereikėtų pamiršti, kad tokiose šalyse kaip Danija atsiskaitymai grynaisiais pinigais sudaro tik nedidelę dalį mokėjimų. Lietuvoje gi, kaip konstatavo Lietuvos bankas, tik vienas iš penkių litų atsiskaitymuose prekybos vietose yra elektroninis. Taigi, Lietuvoje reikėtų siekti tokio reguliavimo, kuris padėtų mažinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais apimtis, o ne jas didinti“, - pridūrė S.Kropas.
Jis pridūrė, kad kitų ES šalių patirtis rodo, jog papildomo apmokestinimo atskyrimo apskritai linkstama atsisakyti, jei siekiama mažinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Europos Komisijos duomenimis, 2011 metais net 16 ES šalių taikė griežčiausią „Surcharging“ taisyklės formą – papildomo apmokestinimo išskyrimo uždraudimą.  Šalys, kuriose papildomo apmokestinimo išskyrimas leidžiamas, yra tos, kuriose atsiskaitymai grynaisiais pinigais sudaro labai mažą dalį.
Taip pat svarbu paminėti, kad tose valstybėse, kurios leido papildomo apmokestinimo išskyrimą, tai padarė ne absoliučiai visiems atsiskaitymams, bet tik prekybai avialinijų bilietais, smulkiems atsiskaitymams. Italija ir Slovakija net nuolaidų taikymą apribojo ir leido tai daryti tik tam tikriems smulkiems mokėjimams.
„Apibendrinant norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiuo metu Europos Sąjungos institucijose kaip tik vyksta intensyvios diskusijos dėl mokėjimų reguliavimo pokyčių, kurie neišvengiamai bus. Ieškoma galimybių priimti sprendimus, kurie padėtų sukurti subalansuotą mokėjimų sąnaudų pasidalijimo sistemą.  Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitete vartotojų organizacijų atstovai reiškia susirūpinimą, kad daug kur mėginama sistemą keisti taip, kad galutiniam vartotojui būtų perkeliama neproporcingai didelė  mokėjimų sistemos sąnaudų dalis. Tokiu būdu sistema išbalansuojama, ji pradeda strigti ir jos plėtra tampa nebeįmanoma. Į šiuos procesus siūlome atkreipti dėmesį ir Seimui“, - pažymėjo LBA prezidentas.   
LBA taip pat atkreipia dėmesį, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte kalbama apie „Bank Link“, kuri nėra mokėjimo paslauga, o jos naudotojai - verslo subjektai – negalėtų perkelti šios paslaugos kainos ant vartotojų pečių vadovaudamiesi siūlomomis įstatymo projekto nuostatomis. „Bank Link“ yra papildoma paslauga verslininkams, kurie ja naudojasi siekdami sukurti geresnes, patogesnes sąlygas mokėtojui ir padidintų savo paslaugų pardavimus.  

Stasys Kropas, LBA prezidentas, +370 5 2496669

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.