Balandžio 10 ir 11 d. įvyko dar du streike dalyvavusių profesinių sąjungų atstovų susitikimai su Švietimo ir mokslo vadovais bei specialistais. Balandžio 10 d. susitikime toliau buvo svarstomi profesinių sąjungų pasiūlymai dėl Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos projekto. Daugiausiai diskusijų sukėlė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) siūlymas koncepcijoje aiškiai įvardinti individualų mokytojo kvalifikacijos kėlimo prioritetą prieš institucijos bei nacionalinius prioritetus. Toks pasiūlymas grindžiamas tiek europinio Mokymosi visą gyvenimą memorandumo nuostatomis, tiek ir nuolat Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) deklaruojamu būtinumu pasitikėti mokytoju bei jo asmeninės tobulėjimo motyvacijos skatinimu. Profesinės sąjungos ekspertų nuomone, siūlymas kvalifikacijos tobulinimo konsultantui suteikti teisę spręsti kurią mokytojo veiklą bus galima finansuoti iš mokyklos biudžeto, o kurią jis apmokės savo lėšomis ir yra akivaizdus prioritetų supainiojimas. Taip pat profesinių sąjungų atstovams nuostabą kėlė milžiniškų lėšų reikalaujantys ŠMM sumanymai dėl mokytojų stažuočių, pirmųjų pedagogo darbo metų finansavimo ir garbaus amžiaus mokytojų, tapsiančių mentoriais ar konsultantais, darbo apmokėjimo. Ministerija nori koncepcijoje įrašyti veiklas, nežinodama kiek jos realiai gali kainuoti ir kaip joms bus skirti pinigai. Trečias susitikimas dėl pedagogų kvalifikacijos reikalų suplanuotas balandžio 17 d.

Balandžio 11 d. vyko darbo grupės, kuri turi pateikti pasiūlymus dėl mokyklų finansavimo tvarkos bei mokytojų darbo apmokėjimo tvarkų keitimo. Posėdžio metu išimtinai buvo svarstomi pasiūlymai dėl darbo apmokėjimo. Be kitų pasiūlymų, vėl buvo grįžta prie vieno iš streiko metu iškelto reikalavimo – nustatyti 18 kontaktinių valandų pedagoginę normą, kas suteiktų mokytojams papildomas teisines ir socialines garantijas prieš artėjančią rugsėjo 1 d., kada ne vienam šimtui mokytojų bus sumažinti pamokų krūviai. LŠPS atstovai griežtai kritikavo ŠMM siūlymą vietoj šios normos inicijuoti darbo sutarčių keitimą, įrašant jose konkrečią tarifikuojamų valandų skaičių ir už jį skaičiuojamą atlyginimą. Priėmus tokį pasiūlymą, iš esmės problema nebūtų sprendžiame, nes ministerijos rekomendacijos neturi jokios juridinės galios savivaldybių švietimo įstaigų vadovams, o ir galimi darbo sutarčių keitimai įsigaliotų tik nuo rugsėjo 1 d. ir jie fiksuotų ne vienu atveju sumažėjusius darbo krūvius. Daug trumpiau diskusijos truko dėl siūlymų, kurių įgyvendinimas pareikalautų papildomų lėšų – ŠMM specialistai aiškiai išsakė nuomonę: nė vienam tokiam pasiūlymui nebus pritarta, nes pinigų valstybės biudžete nėra. Kitas susitikimas dėl mokyklų finansavimo bei darbo apmokėjimo tvarkų keitimo įvyks po dviejų savaičių.

Vasario 21 d. įspėjamąjį streiką paskelbusios profesinės sąjungos – LŠPS ir Žemaitijos regiono profesinių sąjungų susivienijimas – reikalavo koreguoti mokyklų finansavimo tvarką, įvesti 18 kontaktinių valandų pedagoginę normą ir be konsultacijų su profesinėmis sąjungomis netvirtinti naujos Pedagogų kvalifikacijos kėlimo koncepcijos.

Audrius Jurgelevičius
Pirmininkas
Lietuvos švietimo profesinė sąjunga
Tel.: 852130252
info@svietimoprofsajunga.lt