Lietuvos advokatūra vis daugiau gauna gyventojų nusiskundimų dėl teisinių paslaugų, kurias teikia advokatais pasivadinę asmenys, žadantys greitas ir pigias skyrybas bei visų bylų laimėjimus. Tiriant skundus paaiškėja, kad problemų turintys žmonės, patys to nežinodami, konsultuojasi ne su tikrais advokatais, bet su teisines paslaugas teikiančių uždarųjų akcinių bendrovių darbuotojais, kurių veikla nėra licencijuojama bei kontroliuojama. Taigi tokias paslaugas teikiantys asmenys nėra Lietuvos advokatūros nariai, todėl advokatūra negali kontroliuoti šių asmenų veiklos, skirti jiems nuobaudų.

Pasak Advokatų tarybos pirmininko V. L. Papirčio, advokatai profesine veikla užsiima susibūrę į asociaciją – Lietuvos advokatūrą. Pagal dabar galiojančią tvarką tam, kad aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo galėtų vadintis advokatu, jis turi turėti ne trumpesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą arba būti atlikęs mažiausiai dvejų metų trukmės advokato padėjėjo praktiką. Be to, jis turi būti nepriekaištingos reputacijos, mokėti valstybinę (lietuvių) kalbą, įrodyti, kad neturi sveikatos sutrikimų, kurie trukdytų jam dirbti, ir galiausiai turi išlaikyti advokato kvalifikacinį egzaminą bei apsidrausti savo civilinę atsakomybę.

Tačiau šalyje daugėja teisininkų, kurie tiek dėl griežtos atrankos sistemos, tiek dėl advokato profesinei praktikai nepalankios mokestinės aplinkos, renkasi dirbti įkūrę uždarąsias akcines bendroves. Pasak Advokatų tarybos pirmininko V. L. Papirčio, šiuo metu Lietuvoje registruota per 100 neva advokatų paslaugas teikiančių uždarųjų akcinių bendrovių – skyrybų centrų, žemės grąžinimo specialistų, skolų išieškotojų ir kitų greito ir brangaus "teisingumo" konsultantų. Nors Lietuvos advokatūros vadovai pripažįsta, kad automatiškai tai nereiškia, jog gyventojai bus apgauti, bet vardija šio pobūdžio teisininkų, neretai sąmoningai klaidinančiai besivadinančių "advokatais", teikiamų paslaugų trūkumus:

"Visų pirma, šie teisininkai skelbia, kad atstovaus jūsų interesams teisme – tokios teisės jie neturi", – teigia Liudvika Meškauskaitė, Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja. Jiems sumokėtų išlaidų paprastai teismas nepriteisia kaip bylinėjimosi išlaidų. Uždarosiose akcinėse bendrovėse dirbantys teisininkai paprastai nėra apsidraudę civilinės atsakomybės draudimu, kas reiškia, jog jeigu klientui tokio teisininko veiksmais ar neveikimu bus padaryta žala, jos niekas neatlygins. Ir trečias dalykas, jei žmonės nepatenkinti advokato veikla, jie gali kreiptis į Lietuvos advokatūrą, Garbės teismą, kuris turi teisę kelti drausmės bylas ir, esant reikalui, gali pašalinti netinkamai besielgiantį narį iš savo korporacijos gretų. Tuo tarpu negavus tinkamų paslaugų iš UAB dirbančio teisininko nėra kam skųstis – Lietuvos advokatūra neturi jokio poveikio priemonių šiems teisininkams. Jų niekas nekontroliuoja, todėl yra didesnis pavojus savivalei bei klaidinančiai reklamai, kai yra žadama laimėti visas bylas, išskirti per kelias dienas ir pan.

Dėl klaidinančios reklamos Lietuvos advokatūra yra kreipusis į Konkurencijos tarybą.

Informuojame, kad pasitikrinti, ar teisininkas, kuriam patikite savo problemas ir mokate atlygį, yra įtrauktas į praktikuojančių advokatų sąrašą, galima Lietuvos advokatūros svetainėje www.advoco.lt (žr. meniu punktą "Advokatų sąrašai").

Lietuvos advokatūra
info@advoco.lt