Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga: komentaras dėl 2012 m. kovo 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo sprendimo byloje dėl streiko UAB "Švyturys-Utenos alus" teisėtumo
2012-03-09
1. Teismas, atidėjęs jungtinės profesinių sąjungų atstovybės paskelbtą streiką trisdešimčiai dienų, pripažino, kad alaus gamyba yra neatidėliotini (gyvybiniai) visuomenės poreikiai ir jų tenkinimui streikas gali kelti grėsmę.
2. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu svarbu, kad žmogaus teisių ribojimas būtų atliktas pagal įstatymą, turėtų teisėtą tikslą ir atitiktų "primygtinį socialinį poreikį" demokratinėje visuomenėje, būtų proporcingas. Todėl teismų profesinių sąjungų skelbto streiko atidėjimas neribotam laikui ne pagal įstatyme įtvirtintas sąlygas (įstatyme leidžiama iki trisdešimt dienų ir tik neatidėliotiniems visuomenės poreikiams, o ne alaus gamybai) reiškia darbuotojų teisės streikuoti ribojimus nenumatytus įstatyme, o tai pažeidžia darbuotojų teisę streikuoti.
3. Lietuvos Aukščiausiasis teismas pripažino, kad kolektyvinės sutarties nuostatos dėl atlyginimo peržiūrėjimo, reikalauja derybų būdu nustatyti naujus atlyginimus iki kiekvienų metų balandžio 1 d. Tai reiškia, kad ne ieškovas vienašališkai nustato darbo užmokestį, o atlyginimų dydis nustatomas šalių susitarimu. Šalims nesusitarus darbuotojai įgyja teisę streikuoti. Teismas pripažino, kad pakanka fakto, jog šalys derėjosi dėl darbo užmokesčio, derybos vyko sąžiningai, nes darbdavys pasiūlė padidinti atlyginimą 1,8%. Kitaip tariant, pagal teismo logiką, jei darbdaviai neatsisako derėtis dėl darbo užmokesčio ir tokios derybos įvyksta, nors ir baigiasi nesutarimu, darbuotojai neturi teisės streikuoti. Tačiau derybos be teisės streikuoti - ne derybos, o maldavimas, nes darbuotojai be teisės streikuoti ar realios streiko grėsmės neturi jokių kitų svertų įtakoti darbdavio sprendimus dėl jų darbo sąlygų.
4. Teismai, nurodydami, kad UAB "Švyturys-Utenos alus" darbuotojų atlyginimai - gerokai didesni nei šalies vidurkis, nevertino, kad įmonė išsimokėjo 200 milijonų litų dividendų, o įmonės pelningumas yra tris kartus didesnis nei vidutinis Lietuvos įmonių pelningumas. Tuo tarpu visi išsimokėti dividendai išvažiavo iš Lietuvos į Daniją.
Mūsų nuomone, teismai neturi įgaliojimų vertinti darbuotojų keliamų reikalavimų dėl darbo užmokesčio tikslingumo ir pagrįstumo. Tai turi spręsti pačios derybų šalys. Jeigu teismas žino, kad darbuotojams mokamas per didelis darbo užmokestis, tai grįžtama į planinės ekonomikos laikus, kuomet darbo užmokestis buvo nustatomas visuotinai. Tokiu atveju teismai, nustatę, kiek kiekvienos įmonės darbuotojas turi uždirbti, gali padidinti darbuotojų darbo užmokestį, jei atlygis už darbą yra per mažas.
Šalių ginčą dėl to, kiek turi būti didinamas atlyginimas, arba koks darbuotojų ar darbdavio ekonominis interesas turi būti tenkinamas, koks ekonominis kompromisas turi būti pasiektas, šalys gali išspręsti tik suteiktų ekonominių svertų pagalba - šiuo atveju darbuotojai - naudodamiesi teise streikuoti.
5. Kolektyvinis darbo ginčas - ginčas dėl skirtingų interesų, darbdavys suinteresuotas kuo mažesnėmis sąnaudomis pasiekti tikslą, t.y., kad už mažesnį atlyginimą darbuotojai atliktų kuo daugiau darbo, o darbuotojai turi priešingą interesą, už kuo didesnį darbo užmokestį parduoti savo darbą. Todėl, mūsų nuomone, teismas negali vertinti, kieno interesas svarbesnis, o kompromisą gali rasti tik darbo santykių šalys, joms suteiktų ekonominių svertų pagalba. Teismas gali vertinti tik kolektyvinio ginčo procedūrinius dalykus, o ne jų turinį.
6. Teismas nurodė, kad po taikinimo komisijos, ginčo sprendimui profesinės sąjungos dar galėjo pasitelkti tarpininką ar kreiptis į arbitražą. Tačiau Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) asociacijų laisvės komitetas, nagrinėjantis skundus dėl asociacijų laisvės pažeidimų atskiruose valstybėse yra pasisakęs, kad kolektyvinio ginčo šalių taikinimas neturi užtrukti per ilgai, kad streikas netaptų nebeįmanomas ar neefektyvus. Pagal dabar galiojančius įstatymus, norint pradėti streiką, taikinimo procedūros užtrunka minimaliai 21 dieną ir tai, TDO nuomone - teisės streikuoti pažeidimas, nes per tokį laiką šalys gali užmiršti dėl ko prasidėjo ginčas. Švyturio atveju, taikinimo procedūros užtruko ilgiau kaip du mėnesius, o teismas vis tiek neleido streikuoti.
7. Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), pasisakydamas dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio (susirinkimų ir asociacijų laisvė) taikymo, pabrėždamas teisės į streiką svarbą, yra nurodęs, kad streikas, kuris leidžia profesinei sąjungai išreikšti savo požiūrį - svarbus profesinės sąjungos narių interesų apsaugos aspektas. Todėl dabar aiškinamės galimybes kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą, dėl asociacijų laisvės pažeidimų ir teisės streikuoti.
Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga
www.maistprofsajunga.lt
Informacija:
Raimondas Tamošauskas
AB "Švyturys" profesinės sąjungos organizacijos pirmininkas
tel.nr.: 862027840
svytprof@mail.lt
Gražina Gruzdienė
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė
Tel.nr. 868717586
lpms@takas.lt
Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.