UniCredit atliktas 2012 m. VRE bankų tyrimas: Augimo tempai VRE bankininkystės sektoriuje vis dar bus didesni nei ES vidurkis

2012-01-19

" Ilgalaikės prognozės dėl regioninės konvergencijos lieka nepakitusios, tačiau ekonomikos augimas greičiausiai bus struktūriškai lėtesnis, o augimo skirtumai regione - kur kas didesni nei anksčiau
" VRE bankininkystės sektoriui 2012-ieji taip pat greičiausiai bus sunkūs metai; didžiausią riziką sudarys reguliavimo pokyčiai ir Europos skolų krizė, na o tuo tarpu Vakarų Europos bankų pastangos sumažinti jų finansinius svertus turėtų būti įveikiama kliūtis
" Bankui „UniCredit" pastaruoju metu nustačius naują strategiją, kurios tikslas - išsaugoti lyderio poziciją, tikslingai dirbant kiekvienoje šalyje, VRE vis dar yra banko „augimo variklis".

Vidutinėje ir ilgojoje perspektyvoje vis dar yra tikimybė, kad VRE šalių bankininkystės sektoriaus apimtys ir pelnas augs sparčiau nei ES vidurkis, kadangi vis dar egzistuoja finansinės skvarbos spraga. Tai - viena iš pagrindinių išvadų, pristatytų naujausiame VRE bankų tyrime, kurį atliko banko „UniCredit" VRE šalių strateginės analizės skyrius. Nors visa paskolų suma VRE regione per metus turėjo išaugti apie 9 proc. ir 2011 m. pabaigoje pasiekti 1,5 trilijono eurų, galutinis paskolų ir BVP santykis VRE šalyse sudarė 49 proc., tuo tarpu kai euro zonos šalyse jis siekė 120 proc. Ypač gerų rinkos galimybių egzistuoja paskolų verslo klientams ir būsto paskolų srityje, ko nepasakysi apie paskolas privatiems asmenims. Vis dar pastebima didelių geografinių skirtumų: tikimasi, kad Rusijos ir Turkijos indėlis į paskolų augimą 2011 - 2015 m. laikotarpiu bus didžiausias.

VRE: dvilypis regionas
„Ekonomikos augimas ateityje greičiausiai bus struktūriškai lėtesnis, o augimo skirtumai regione - kur kas didesni nei anksčiau," - teigė banko „UniCredit" VRE tarnybos vadovas Gianni Franco Papa. „VRE turėtų ir toliau išlikti dvilypiu regionu: didesnės ekonomikos greičiausiai augs pilnu tempu, tuo tarpu kitos ekonomikos nukentės dėl savo struktūrinių trūkumų ir didelės priklausomybės nuo Europos periferijos veiklos rezultatų." Vidutinėje perspektyvoje banko „UniCredit" analitikai ir toliau įžvelgia padorių galimybių pasivyti sparčiausiai augančias ekonomikas, naudojantis augančiu darbo našumu ir skirtingo lygio pajamų konvergencija - tai atsispindi jų ilgalaikėse BVP augimo prognozėse, pagal kurias tokio augimo tempai VRE regione turėtų vidutiniškai siekti daugiau nei 4 proc. Ilgainiui regioninės konvergencijos derėtų siekti taikant platesnę ekonomikos diversifikaciją ir stiprinant apyvartinių sektorių vaidmenį. Šiame kontekste lemiamą vaidmenį vaidins bankų paskolos, kuriomis ir turėtų remtis toks perėjimas.

Akivaizdu, kad turėtų įsigalėti labiau subalansuota finansavimo struktūra
Praėjusiais metais VRE regione ir toliau didėjo skolinimo veiklos apimtys, nors jų augimo tempai ir buvo lėtesni nei 2010 m., o antruoju pusmečiu dėl besitęsiančios sumaišties finansinėse rinkose ir sparčiai nykstančios finansavimo aplinkos augimas ir visai sustojo. Pagrindinis skolinimo variklis buvo verslo klientų segmentas, kuriam buvo naudingas 2010 m. ir 2011 m. pirmuoju pusmečių vykęs cikliškas ekonomikos atsigavimas. „Kadangi pasirodė, kad prieš krizę egzistavę paskolų ir indėlių skaičiaus neatitikimai VRE šalyse buvo trumpalaikiai, bankai pradėjo aktyviai konkuruoti, siekdami pritraukti klientų lėšų, siūlydami jiems aukštesnes palūkanų normas," - pasakojo banko „UniCredit" VRE ir Lenkijos strateginio planavimo skyriaus vadovas Fabio Mucci. „Todėl 2010 m. pastebėtas ganėtinai įspūdingas indėlių augimas, kuris VRE vidutiniškai siekė 21 proc., o NVS šalyse ir Turkijoje buvo itin dinamiškas." Dėl to šiame regione egzistuojanti finansavimo spraga smarkiai sumažėjo, o paskolų ir indėlių santykis 1010 m. nukrito iki 102 proc., lyginant su 105 proc. praėjusiais metais.
Pagėrėjus likvidumui ir atsiradus įrodymams, kad konkuravimas dėl indėlių pradeda turėti neigiamos įtakos bankų pelnui, 2011 m. pradžioje indėliams imta skirti mažiau dėmesio, o bankai ėmė reguliuoti savo finansinius srautus. Tačiau 2011 m. antruoju pusmečiu bankai vėl sugrįžo prie ankstesnės taktikos, kadangi dėl krizės euro zonoje sumažėjo likvidumas ir vėl prasidėjo kova dėl depozitų. Tam tikra prasme, likvidumo sumažėjimą lėmė mažesni finansų srautai iš užsienio, o kai kuriais atvejais - dar ir centrinių bankų ribojamosios politikos garės, kuriomis buvo siekiama neleisti susilpnėti vietinėms valiutoms.
Nepaisant antruoju praėjusių metų pusmečiu pastebėtų prastesnių finansavimo sąlygų ir spaudimo gauti kuo didesnes pajamas, kai kuriose bankininkystės sektoriaus srityse rezultatai pagerėjo. Tai ypač pasakytina kalbant apie kredito kokybę, kuri, skolinimo veiklai atsigaunant ir makroekonomikos sąlygoms gerėjant stabilizavosi. „Vidutinis blogų paskolų rodiklis šiame regione neaugo nuo 2010 m. galo ir manoma, kad praėjusių metų pabaigoje siekė 14 proc.,” - teigė F.Mucci. „Daugumoje VRE šalių blogų paskolų skaičius pasiekė aukštumą arba stabilizavosi iki 2010 m. vidurio. Rizikos kaštai mažėjo ir dėl gerėjančios turto kokybės, o tai skatino bankų pelno augimą tiek 2010 m., tiek 2011 m. pirmuoju pusmečiu." Atidėjimų lygis mažėjo visose šalyse, išskyrus Kazachstaną, o didžiausias jų apimčių sumažėjimas užfiksuotas Baltijos šalyse, Rusijoje, Bosnijoje, Vengrijoje ir Ukrainoje. Dėl to, lyginant su 2010 m. rezultatu, 2011 m. bankų padarytų atidėjimų dalis vidutiniškai sumažėjo perpus.
Žvelgiant į ateitį, skolinimo veikla turėtų augti lėčiau nei prieškriziniu laikotarpiu, tačiau jos augimo rodiklis, nors ir neaukštas, bet turėtų būti dviženklis. Nusistovėjus „naujajai normaliai būklei", taip pat turėtų įsigalėti labiau subalansuota finansavimo struktūra ir ypač tose šalyse, kuriose egzistuoja didžiulės finansavimo spragos.

Europos ekonominės ir pinigų sąjungos bankų pastangų sumažinti savo finansinius svertus poveikis VRE - įveikiama kliūtis
Šiuo metu euro zoną krečiančios krizės apimtis sustiprino kylančius nuogąstavimus, kad kapitalo poreikis ir spaudimas dėl finansavimo, su kuriuo susiduria Vakarų Europos bankai gali daryti dar didesnį spaudimą mažinti bankų finansinius svertus Centrinėje ir Rytų Europoje. Nemažai VRE regione veikiančių bankų priklauso Vakarų Europos finansų institucijoms. Net 46 proc. viso bankų turto šiame regione, kurį sudaro 2,5 trilijono eurų priklauso užsienio savininkams. Dėl sąsajų tarp VRE ir Vakarų Europos bankų kapitalo, šis regionas patiria šiuo metu euro zonoje besitęsiančios krizės riziką. Jau daugelį metų kai kurie bankininkystės sektoriai VRE regione labai priklauso nuo finansavimo iš užsienio ir ypač nuo pagrindinių bendrovių lėšų, o kitose šalyse esančių įmonių įsipareigojimai šiuo metu sudaro svarią jų turto dalį.
Pasak banko „UniCredit" analitikų, ta trumpalaikė rizika, su kuria VRE regione susiduriama dėl Vakarų Europos bankų reakcijos į EBA kapitalo reikalavimo ir toliau išlieka nedidelė. Toks lūkestis yra pagrįstas tam tikrų bankų pateikta informacija apie tai, kaip jie planuoja iki 2012 m. birželio mėn. pabaigos pasiekti 9 proc. dydžio CT1 rodiklį. Ekonomistai neatmeta, kad, vidutinėje perspektyvoje, mažiau palanki makroekonomikos aplinka ir nuolatinis spaudimas iš priežiūros institucijų pusės privers kai kuriuos Vakarų Europos bankus savo antrinėse bendrovėse VRE regione įdiegti labiau subalansuotus ir savarankiškesnius verslo modelius.

„UniCredit" patvirtina ketinimus išsaugoti savo pirmaujančią padėtį VRE regione
„Atsižvelgiant į pastarojo laikmečio pokyčius pasaulio ekonomikoje ir Europos bankų sektoriuje, VRE regiono reikšmė tarptautinių rinkos dalyvių augimui ir pelnui tapo dar akivaizdesnė," - teigė banko „UniCredit" VRE tarnybos vadovas Gianni Franco Papa. „2011 m. šis regionas stabiliai prisidėjo prie tarptautinių bankų grupių pajamų srautų ir manoma, kad ir ateityje bus viena pagrindinių jų augimą skatinančių varomųjų jėgų, kadangi veiklos rezultatai šiame regione turėtų ir toliau būti geresni nei atskirų šalių rinkose."
Nors padalinių geografijos diversifikacija ir toliau yra tarptautinių rinkos dalyvių viena pagrindinių strategijos gairių, metų eigoje atsiskleidė ir tendencija performuoti verslo strategiją, daugiau dėmesio suteikiant konkrečioms rinkoms. Pastarojo laikotarpio įvykiai akivaizdžiai paskatino mažesnius rinkos dalyvius, patiriančius sunkumų savo namų rinkose mažinti investicijas į veiklą šiame regione.
Atnaujintais VRE regione veikiančių tarptautinių rinkos dalyvių įvertinimo duomenimis, 2011 m. pirmuoju pusmečiu „UniCredit" išsaugojo savo pirmaujančią poziciją šiame regione ir savo veiklos rezultatais pralenkė savo pagrindinius konkurentus - tokio paties dydžio ir pelningumo tarptautines įmones. Tai, kad „UniCredit" dalyvauja 19 šalių rinkose, kuriose buvo uždirbta 25 proc. visų grupės pajamų rodo banko „UniCredit" atsidavimą šiam regionui bei VRE svarbą grupės diversifikuotam ir subalansuotam verslo modeliui. Būdamas vienas iš 5 geriausiai vertinamų bankų 11 šalių, „UniCredit" užima tvirtą poziciją patraukliausiose šio regiono šalių, tokių, kaip Rusija ir Turkija rinkose. „Ateinančiais metais ketiname sustiprinti mūsų pirmaujančią poziciją VRE, tikslingai dirbdami kiekvienoje šalyje, savo vietos strategijoje akcentuodami pelningumą ir likvidumą ir daug dėmesio skirdami rinkoms, kuriose grupė yra palikusi ryškų pėdsaką," - paaiškino G.F.Papa. „Pritaikius keletą strateginių iniciatyvų, skirtų intensyviau optimizuoti investicijas, veiklos VRE regione vertė dar labiau išaugs."

„UniCredit"
„UniCredit" yra vienas pirmaujančių Europos bankų, stabiliai dirbantis 22 šalyse. Mūsų visą pasaulinį tinklą sudaro apie 50 rinkų, daugiau nei 9.500 padalinių ir 16.000 darbuotojų (2011 m. birželio 30 d. duomenimis).
VRE regione, bankui „UniCredit" priklauso didžiausias tarptautinis bankininkystės tinklas, kurį sudaro daugiau nei 3,900 padalinių. Grupės padaliniai veikia Austrijoje, Azerbaidžane, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Italijoje, Kazachstane, Kirgizijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Rumunijoje, Rusijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Vengrijoje ir Vokietijoje.

Daugiau informacijos jums suteiks:
Atstovas tarptautiniams ryšiams su informavimo priemonėmis
Tiemon Kiesenhofer, tel.: +43 (0) 50505 - 56036
E. paštas: tiemon.kiesenhofer@unicreditgroup.at

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.