Beveik 4 iš 5 Baltijos šalių gyventojų renkasi užsienio e. parduotuves, atskleidė tarptautinės siuntų pristatymo grupės „Geopost“ užsakymu atliktas tyrimas. Ir nors lietuviai, estai ir latviai dažniausiai prekes įsigyja Kinijoje bei Vokietijoje, net 1 iš 3 Latvijos gyventojų pernai internetu apsipirko ir Lietuvoje. Kas latvius traukia į mūsų šalies skaitmeninę erdvę, ką tai pasako apie Lietuvos e. komercijos rinką ir kokios e. prekybos tendencijos vyrauja Latvijoje, rašoma „DPD Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.

E. komercijai ir toliau išliekant svarbia Baltijos šalių gyventojų kasdienybės dalimi, daugybė internetu apsiperkančių gyventojų prekėmis apsirūpina ne tik vietinėse, bet ir užsienio e. parduotuvėse. Tyrimo rezultatų duomenimis, tai darė net 82 proc. latvių, 79 proc. estų ir 76 proc. lietuvių.

Net 64 proc. Lietuvos gyventojų įsigijo pirkinius iš Kinijos, kiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) rinkosi Vokietijos verslus, o 1 iš 3 lietuvių – Jungtinės Karalystės e. parduotuves.

Panašios tendencijos pastebimos ir Estijoje, kurios pirkėjai dažniausiai prekes siuntėsi iš Kinijos (57 proc.), Vokietijos (43 proc.) ir Jungtinės Karalystės (37 proc.).

Vienintelėje Latvijoje populiariausių šalių trejetukas šiek tiek skiriasi – 62 proc. latvių internetu apsipirko Kinijoje, 39 proc. – Vokietijoje, o beveik trečdalis (32 proc.) – Lietuvoje.

Traukia geresnės kainos ir geidžiami prekės ženklai

„DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius pažymi, kad latvių e. pirkėjai renkasi Lietuvą dėl kelių priežasčių.

„Patrauklios kainos, aukšta kokybė ir daugybė Latvijoje veikiančių bei čia įsitvirtinusių lietuviškų verslų – visa tai lemia, kad beveik 1 iš 3 latvių įvairias prekes siunčiasi iš mūsų šalies. Pavyzdžiui, „BPN Intense“ sudarytame e. komercijos reitinge, atskleidžiančiame didžiausius Baltijos šalių e. prekybos žaidėjus, pirmas dvi vietas užima verslai iš Lietuvos, gerai pažįstami ir Latvijos rinkoje. Tai rodo, jog mūsų šalies pardavėjai jau yra spėję užsitarnauti gerą vardą ir kaimyninėje šalyje gali konkuruoti su e. komercijos gigantais“, – sako G. Bilevičius.

Patys Latvijos gyventojai taip pat išskiria tris pagrindines priežastis, kodėl jie prekes noriai įsigyja užsienio šalyse, tarp kurių – ir Lietuva. 73 proc. ieško geresnių kainų ir pasiūlymų, 57 proc. – produktų ir prekės ženklų, kurių nėra jų šalyje, o dar 27 proc. kitas valstybes renkasi dėl aiškesnių ir paprastesnių prekių pristatymo ar grąžinimo procesų.

Permainos tarp populiariausių prekių

Apskritai, Lietuva 2022 m. eksportavo prekių į Latviją už maždaug 5,5 mlrd. eurų, o tai sudarė reikšmingą viso šalies eksporto dalį – 12,8 proc., rodo statistikos puslapio „Trading Economics“ naujausi duomenys.

Į kaimyninę šalį keliavo ne tik tokia produkcija kaip mineralinis kuras, sudaręs didžiausią dalį eksporto, bet ir prekės, kurias galima įsigyti internetu – baldai, buitinė technika ir elektronika, vaistai, maistas, gėrimai, žaislai, drabužiai ir avalynė bei dar daugiau.

Apžvelgdamas Latvijos e. prekybos rinkos tendencijas, kurios galėtų būti aktualios Lietuvoje veikiantiems e. komercijos žaidėjams, „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims akcentuoja pokyčius populiariausių prekių kategorijose ir latvių santykį su prekių pristatymu bei grąžinimu.

„Jei pernai grožio ir mados produkcijos paklausa perkant internetu krito, tai farmacijos ir maisto prekių įsigijimas augo, rodo mūsų atliktas tyrimas. Svarbu ir tai, kad Latvijoje dažniausiai prekės yra pristatomos arba į paštomatą, arba į namus. Šiais būdais pirkinius pernai atsiėmė atitinkamai 69 proc. ir 51 proc. gyventojų. Turint omenyje ir anksčiau minėtą statistiką, akcentavusią latvių norą aiškiai ir paprastai gauti bei grąžinti pirkinius, į šias tendencijas vertėtų atsižvelgti ir Lietuvos e. pardavėjams – investuoti į atitinkamus prekių segmentus bei patikimus siuntų pristatymo partnerius”, – teigia G. Bilevičius.

Tarptautinės siuntų pristatymo grupės „Geopost“, kuriai priklauso ir „DPD Lietuva“, užsakymu atliktas tyrimas vykdytas 2023 m. gegužės 31 d. – liepos 19 d., jo metu apklausta daugiau kaip 24 tūkst. Europos gyventojų iš 22 skirtingų šalių. 

 

Tomas Vaišvila

„DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas

+370 686 38 553                                               

Tomas.vaisvila@dpd.lt