Ein Teil der Meldungen ist nur in der litauischen Sprache verfügbar

Administracinės naštos „mažinimas“ pagal Finansų ministeriją: uždaromi salonai, naikinamos darbo vietos, mažiau mokesčių

2016-05-02

Biudžetas netektų iki 6 mln. eurų mokestinių pajamų, išnyktų iki 600 darbo vietų

2016 m. gegužės 2 d. – Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija griežtai smerkia Finansų ministerijos pateiktą ir antradienį Vyriausybėje aptarinėjamą siūlymą visus lošimų automatus jungti į vieną tinklą. Šiuo metu rinkoje veikia 3163 B kategorijos įrenginiai, kurių pritaikymas tokiai veiklai kainuotų iki 26 mln. eurų. Tokiam reikalavimui atsiradus dėl nerentabilumo gali tekti uždaryti du trečdalius iš 183 šiuo metu veikiančių lošimo automatų salonų.

„Finansų ministerija siūlo sužlugdyti B kategorijos lošimų verslą, nes ribotų statymo lošimuose įrenginiai yra autonominio veikimo. Reikalaujant juos sujungti gerokai padidėja tokių įrenginių kaina, kas naudinga tik tokių įrenginių gamintojams ir A kategorijos (neribotų statymų) lošimų operatoriams, kurių įrenginiams tai technologiškai būtina“, – sakė NLŽVA valdybos pirmininkas Samoilas Kacas.

Ministerijos siūlymas paneigia diversifikuoto lošimo rūšių reguliavimo principą, nes iš esmės skirtingoms lošimų rūšims (t.y. ribotų ir neribotų statymų) siūloma taikyti vienodus reikalavimus. Jungimas į tinklą būdingas A kategorijos įrenginiams, todėl naujovė jiems nekainuotų ir pagerintų tokių lošimų organizatorių konkurencinę padėtį.

Kaip sakė 88 lošimų automatų salonus valdančios bendrovės „Tete-a-tete kazino“ direktorius Andrius Ališauskas, reikalaujamų naujų investicijų suma daugelį salonų padarytų nerentabilius. Dalies šiuo metu naudojamų automatų neįmanoma pritaikyti jungimui į tinklą, todėl juos reikėtų keisti naujais įrenginiais. Kitų technologinis pagerinimas reikalautų esminių investicijų, kurios veiklos efektyvumui neduotų jokio efekto, todėl verslo prasme tai tik papildomas administracinis barjeras.

Viename B kategorijos lošimų automatų salone Lietuvoje vidutiniškai dirba 15-20 lošimo automatų, valstybės ir savivaldybių biudžetams per metus tenkanti mokesčių ir rinkliavų suma siekia apie 50 tūkst. eurų, o jo veikla sukuria apie 5 darbo vietas. Uždarius du trečdalius iš šiuo metu veikiančių 183 salonų neigiamos Finansų ministerijos siūlymo pasekmės sudarytų iki 6 mln. eurų mažėjančias mokestines biudžeto pajamas, uždarius salonus darbo netektų iki 600 darbuotojų. Visi jie būtų priversti ieškoti naujų darbo vietų, kas regionuose, kur dažniausiai veikia lošimo salonai, yra itin sudėtinga.

Tai ne pirmoji už lošimų politiką atsakingos institucijos – Finansų ministerijos – reguliacinė klaida. 2008 metais padidinus šakinius mokesčius per pora metus išnyko daugiau nei 900 – trečdalis dirbusių A ir B kategorijos lošimuose – darbo vietų, o planuotas mokesčių surinkimo „padidėjimas“ nepasiektas iki šiol. Vėliau, ruošiantis euro įvedimui, Finansų ministerijos siūlymai iš esmės padidino B kategorijos lošimų organizatorių sąnaudas, kai milijonus litų siekusios pritaikymo eurui išlaidos galėjo būti 3-4 kartus mažesnės.

„Finansų ministerijos vadovai turėtų atsistatydinti, nes dešimčių milijonų eurų reikalaujančias investicijas vadina „administracinės naštos mažinimu“. Jie teigia, neva sujungus įrenginius į tinklą mums nebereikės pildyti popierinių ataskaitų ir taip palengvės apskaita, bus lengviau dirbti. Šiandien šiai užduočiai užtenka gero pusdienio administracijos darbuotojo darbo, kai ministerijos vizijų realizavimas kainuotų iki 26 mln. eurų“, – griežtai biurokratų inciatyvą įvertino NLŽVA valdybos pirmininkas Samoilas Kacas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog net ir tuose salonuose, kurie išliktų, padidėję veiklos kaštai ilgam apribotų galimybes gerinti paslaugų kokybę ir didinti darbo užmokestį, nes šios lėšos iškeliautų iš Lietuvos importuojamiems technologiniams sprendimams įsigyti.

FM savo siūlymą remia neva Valstybės kontrolės ataskaitoje pateikta rekomendacija. Tačiau Valstybės kontrolė yra viešai paaiškinusi, jog ši rekomendacija turi būti kritiškai peržiūrėta ir įvertinta kaštų ir naudos požiūriu.

Vyriausybei pateiktoje išvadoje Ūkio ministerija yra įspėjusi, jog teikiamos įstatymo pataisos gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį lošimų automatų veikla užsiimantiems verslo subjektams, dalis jų gali bankrutuoti, dėl ko gali sumažėti sumokamų mokesčių valstybei dydis, sumažėti darbo vietų.

Pasak Samoilo Kaco, Finansų ministerijos elgesys kelia klausimą – kam tai naudinga? Specialiųjų tyrimų tarnyba turėtų pradėti domėtis, kurie ministerijos vadovai ir darbuotojai siekia sunaikinti didelę dalį B kategorijos (ribotų statymų) lošimų automatų rinkos, kaip šie asmenys susiję su tokių siūlomų pokyčių naudos gavėjais – technologijų importuotojais ir konkurencinę naudą gaunančiais kitų lošimų rūšių organizatoriais.

Samoilas Kacas,
NLŽVA valdybos pirmininkas,
tel. (8~698) 25426

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.