• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Pernai didelio Lietuvos banko priežiūros tarnybos dėmesio sulaukusi smulkiųjų vartojimo kreditų rinka šiemet startuoja su kompleksine savireguliacijos programa. Planuojama, jog šios programos įrankiai – kreditų arbitražas, registras nenorintiems gauti kredito ir šviečiamasis portalas gyventojams, padės išspręsti sektoriaus problemas ir šie metai taps rinkos stabilizavimosi metais.

„Pernai Lietuvos banko įgyvendinti vartojimo kreditų veiklos sugriežtinimai kartu su mūsų inicijuotomis savireguliacijos priemonėmis turėtų užbaigti formuoti brandžią smulkiųjų vartojimo kreditų rinką su aiškia savo paskirtimi: suteikti gyventojams finansinę pagalbą iškilus skubioms, netikėtoms išlaidoms ir padėti susitvarkyti su trumpalaikiais finansiniais sunkumais. Planuojame, kad 2014 m. jau bus rinkos stabilizavimosi metai, kritimų, kokius fiksavome praeitų metų II pusmetį, jau neturėtų būti, tačiau ir rinkos augimo kol kas nesitikime“, – sakė Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas.

Pasak jo, pernai liepos mėnesį įsigalioję sugriežtinimai ir 40 proc. pajamų taisyklė 2013 m. II pusmetį rinkai lėmė neplanuotą kritimą – 12 proc. sumažėjo asocijuotų įmonių išduotų paskolų skaičius (iki 270 tūkst.), paskolų suma sumenko 4 proc., iki 95 mln. Lt. Kita vertus, tai padėjo pagerinti klientų paskolų portfelį ir sustiprinti atsakingą skolinimą – mažėjančios gyventojų pradelstų mokėjimų sumos rodo, jog rinkos dalyviai ėmė skolinti atsargiau. Tuo tarpu vidutinis kredito terminas nuo 30 dienų pailgėjo iki 52 dienų, o vidutinė smulkiojo vartojimo kredito suma nuo 333 Lt – iki 349 Lt.

„Smulkiųjų vartojimo kreditų apimčių sumažėjimą lėmė nauji, kur kas griežtesni Lietuvos banko reikalavimai. Dalis klientų dėl to paprasčiausiai nebegalėjo gauti kredito, kiti, kad tilptų į nustatytus 40 proc. pajamų taisyklės rėmus, turėjo rinktis ilgesnį paskolos terminą. Viena vertus, toks reikalavimas padeda žmogui santūriau prisiimti įsipareigojimų, kita vertus – už ilgesnį terminą jam tenka sumokėti ir daugiau palūkanų, o smulkieji kreditai tradiciškai buvo imami trumpam, iki mėnesio terminui – kitaip tariant, iki kito atlyginimo“, – sakė L. Valickas.

Kita sektoriaus tendencija – jau ketvirtą ketvirtį mažėjanti bendra vartojimo kreditų kainos metinė norma (BVKKMN). Pasak LSVKA vadovo, praėjusiais metais ji toliau nuosekliai mažėjo ir 2013 m. buvo 178 procentai. Lyginant šalis pagal tai, kiek kainuoja pasiskolinti 100 eurų mėnesiui, Lietuvoje tiek BVKKMN, tiek kredito kaina yra viena mažiausių Europoje. „Mūsų atlikta kainų analizė rodo, kad nėra poreikio įstatymiškai dar labiau riboti BVKKMN, kadangi Lietuvoje itin konkurencinga rinka, ir ji geriausiai susireguliuoja pati“, – sako L. Valickas. Pasak jo, šiuo metu šalyje smulkius vartojimo kreditus (iki 1000 litų) teikia 37 įmonės.

Savireguliacijos programa – nuo arbitražo iki portalo

Reaguodamos į problemas sektoriuje, asocijuotos bendrovės iniciavo programą „Skaidrus kreditas“, kuri apima kelis įrankius vartotojams: kredito arbitražą, teisines konsultacijas ginčams dėl smulkiųjų kreditų, specialų registrą „Neteikit man kredito“, atsakingų vartojimo kredito teikėjų sąrašą ir galimybę sudaryti skolos išmokėjimo grafiką.

„Rinkoje veikia labai daug šešėlinių greitųjų kreditų teikėjų, kurie nesivargina laikytis visų reikalavimų ir garantuoti vartotojams jų teisių apsaugos – tai meta šešėlį visam reguliuojamam verslui. Todėl ėmėmės iniciatyvos, kad klientas galėtų aiškiai atskirti atsakingai smulkiuosius vartojimo kreditus teikiančias finansų įstaigas – tikimės, jog „Skaidrus kreditas“ ilgainiui tiek vartotojams, tiek reguliatoriams taps skiriamuoju patikimos įmonės ženklu“, – sakė asociacijos vadovas.

Kredito arbitražas – tai nepriklausoma kvalifikuotų teisininkų komisija, kurią šiuo metu sudaro trys arbitrai – Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso prezidentė Eglė Kybartienė, „SKVLAW“ partnerė advokatė Inga Kostogriz-Vaitkienė ir kreditų biuro „Creditinfo“ teisininkas Anatolijus Kisielis. Atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą, ginčus dėl smulkiųjų vartojimo kreditų nagrinės nepriklausomas arbitras arba jų komisija.

„Arbitražo sprendimai bus privalomi visoms susitarime dalyvaujančioms finansų įstaigoms. Jos yra įsipareigojusios neginčyti arbitražo sprendimų, tuo tarpu vartotojai išsaugo savo galimybę prireikus ginti teises kitose instancijose. Neteisminis ginčų nagrinėjimas yra operatyvesnis kelias išspręsti nesutarimus ir naudingas vartotojui“, – sakė vienas iš Kredito arbitražo arbitrų Anatolijus Kisielis. Jis pridūrė, jog vartotojams ginčo nagrinėjimas nieko nekainuos, o arbitražo ginčo išlaidas turės padengti bendrovė, dėl kurios veiklos buvo kreiptasi į arbitražą. Taip finansų įstaigos bus skatinamos taikyti aukštesnius veiklos standartus.

Jeigu vartotojas turi problemų su įmonėmis, kurios nepriklauso asociacijai arba apskritai veikia šešėlyje, taip pat gali kreiptis į LSVKA – ši suteiks visą reikiamą informaciją bei padės parengti skundą Lietuvos banko Priežiūros tarnybai ar net teismui.

Dėl skatinimo impulsyviai skolintis priekaištų sulaukę rinkos dalyviai pernai suteikė galimybę priklausomybių turintiems asmenims įtraukti savo duomenis į specialų registrą „Neteikit man kredito“. Anot registrą administruojančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktoriaus Sauliaus Žilinsko, registre esantiems asmenims LSVKA įmonės besąlygiškai įsipareigoja neteikti smulkiųjų vartojimo kreditų vartotojo pasirinktu laikotarpiu (nuo pusės iki dviejų metų, su galimybe terminą pratęsti). „Šis registras – sprendimas žmonėms, turintiems įvairių priklausomybių, pavyzdžiui, lošimų, impulsyvių pirkimų ar alkoholio, o į jį užsiregistruoti galima asmeniškai pateikus prašymą asociacijai,“ – sako S. Žilinskas. Į šį registrą įtraukti asmenys gauna garantiją, jog jiems nebus teikiami smulkieji vartojimo kreditai – pažeidus šią pareigą įmonėms numatytos finansinės sankcijos. Į LSVKA jau kreipėsi keli asmenys su prašymais įtraukti juos į registrą „Neteikit man kredito“.

Visus šiuos vartotojų teises ginančius įrankius ir informaciją apie tai, kaip atsakingai skolintis, ką daryti susidūrus su sunkumais grąžinti kreditą, teisines konsultacijas, atsakingai veikiančių bendrovių sąrašą, užduoti rūpimus klausimus ar pasidalinti atsiliepimais galima programos „Skaidrus kreditas“ svetainėje www.apiekredita.lt.

 Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija vienija 12 sektoriaus bendrovių, kurios apima apie 70 proc. smulkiųjų vartojimo kreditų rinkos. Visos asociacijos narės yra įtrauktos į oficialų Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, kasmet atlieka nepriklausomą auditą, jų veiklą prižiūri Lietuvos bankas, kuriam įmonės kas 3 mėn. teikia išsamias veiklos ataskaitas.

2013 m. Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos narės į valstybės ir Sodros biudžetą sumokėjo daugiau nei 11 mln. Lt mokesčių bei skyrė 1,5 milijono litų paramos projektams. Vartojimo kreditų rinka, kurioje veikia beveik 40 bendrovių, suteikia darbą daugiau kaip 600 darbuotojų. Lietuvos finansų sektoriuje smulkiųjų vartojimo kreditų rinka užima apie 0,5 procento.

 

Informationen für und über Unternehmensverbände. Geschäftliche Anlässe. Kalender von Business-Events.

© 2024 Infosystem der Verbände. News für Verbände | Vadovauk.lt