Ein Teil der Meldungen ist nur in der litauischen Sprache verfügbar

Statybininkų įžvalgos naujo biudžeto kontekste

2013-10-29

Viena svarbiausių šalies ekonomikos dalių ir vienas pagrindinių bendrojo vidaus produkto kūrėjų, statybos sektorius su viltimi laukia naujojo valstybės biudžeto. Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas biudžeto projekte įžvelgia tam tikrų užmaršumo ženklų bei tikisi, kad į sektoriaus atstovų pasiūlymus bus atsižvelgta. Tarp pagrindinių klausimų, turėsiančių didelės įtakos statybų sektoriaus ateičiai, yra nebaigtos valstybinių objektų statybos, nekilnojamo turto (NT) mokestis, Europos Sąjungos (ES) paramos panaudojimas, sąmatų skaičiavimo metodika.

Seime neseniai buvo įregistruotas siūlymas apmokestinti nebaigtą statyti nekilnojamą turtą.  Veikiausiai niekas neprieštarauja, kad トpastatai-vaiduokliai" stipriai gadina miestų vaizdą ir byloja apie nebaigto nekilnojamo turto savininkų neūkiškumą. Naujas mokestis vertinamas ir kaip nauja galimybė surinkti pinigų į savivaldybių biudžetą.

Kyla klausimas - ar valstybė ir savivaldybės taip pat pačios mokės už nebaigtas valdiškas statybas? Dūlantys pamatai, kurių vizitine kortele galima laikyti jau legenda tampantį nacionalinį stadioną Vilniuje, neatlieka reprezentacinės funkcijos, jų išlaikymas, saugojimas kainuoja daug, o entuziazmas statybas pagaliau baigti su laiku menksta. Vis dažniau kyla klausimas, ar pradėti objektai iš viso bus baigti. Be nacionalinio stadiono reikia išskirti ir nuo 2008 metų besitęsiančią M. Mažvydo bibliotekos rekonstrukciją, kurios galutinė kaina nuolat auga dėl stringančių statybų. 

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas ragina atsakingas valstybės institucijas pagaliau ryžtis pasirinkti vieną iš dviejų galimų variantų: imtis baigti visuomenės susierzinimą keliančias statybas arba perleisti objektus privatiems investuotojams. トLengviausia visuomet yra nedaryti nieko, tačiau ar toks neūkiškumas ne per brangiai kainuoja?", - klausia D. Gedvilas.

Ekonominio sunkmečio metu buvo ženkliai sumažintos valstybės investicijos statyboms, o statybos sektorius nuo krizės nukentėjo bene labiausiai. Suplanuotų objektų statyba buvo stabdoma ir perkeliama kitiems metams, arba finansavimą tęsti buvo numatyta トpagerėjus ekonomikos situacijai". Lietuvos statybos įmonės yra pasiruošusios imtis visai šaliai svarbių objektų pabaigimo, tačiau tam pirmiausia reikalingas valdžios pasiryžimas priimti sprendimus.

Lietuvos statybininkų asociacija dar metų pradžioje kreipėsi į LR Ūkio ministeriją su siūlymu nemažinti valstybės investicijų programos finansavimo ir skirti lėšas pabaigti sustabdytas statybas. Pažymėta, kad  vidutinio objekto (pvz., nuo 5 iki 50 mln. Lt) statybą ištęsiant per 3-7 metus ir ilgiau, statyba tampa neracionali ir atskirais atvejais gali kainuoti 2 ir daugiau kartų brangiau. Be to, visuomet atsiranda papildomi kaštai dėl būtinybės objektą konservuoti ir vėl atnaujinant statybą.

Turint galvoje ribotas viešojo sektoriaus finansines galimybes, tačiau siekiant pabaigti sustabdytas statybas, greičiausiai reikės ir verslo įsitraukimo. Lietuvos statybininkų asociacija siūlo įvertinti galimybę pasinaudoti vienu iš egzistuojančių modelių, jungiančių viešąjį sektorių ir privatų verslą, pavyzdžiui PPP (Public Private Partnership). Modelis galėtų padėti išspręsti finansavimo, statybos, atnaujinimo, valdymo ir priežiūros klausimus.

Kitas svarbus apsektas - mokytis iš klaidų ir ateityje jų nekartoti, o tam reikalingi įstatyminiai saugikliai, kad išvengtume daugiau トamžiaus statybų". Finansavimo užtikrinimui reikalingas aktyvesnis bankų dalyvavimas, investicijoms skatinti gali būti leidžiamos tikslinės obligacijos.

Apskritai, problemų pastebima ir visoje valdiško nekilnojamo turto valdymo sistemoje. Ar nereikėtų rimtai pagalvoti apie duomenų bazę, kurioje būtų informacija, kiek ir kokio nekilnojamo turto turi valstybė? LSA vadovo manymu, tai galėtų būti žingsnis link efektyvesnio šio turto valdymo.

Kaip pavyzdį galima pateikti švietimo, gydymo ir panašias institucijas, kurios turi brangiai vertinamo nekilnojamojo turto, tačiau teisės į šį turtą priklauso valstybei, jis valdomas patikėjimo teise. Jei šios institucijos galėtų parduoti šį turtą, kuris dažniausiai yra apleistas ir netinkamas tiesioginei įstaigos veiklai, o pinigai atitektų pačioms institucijoms, gautos lėšos galėtų būti investuojamos į naujus projektus ir institucijų materialinės bazės vystymą.

D. Gedvilo manymu, yra dar vienas būdas, kuris paskatintų efektyviau valdyti valstybės turtą, o biudžeto surinkimas nuo to nenukentėtų. LSA prezidentas siūlo nekilnojamo turto mokesčiu apmokestinti ir valstybinį turtą. Tokiu būdu NT mokesčio tarifas galėtų būti ženkliai mažesnis.

LSA prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į pasirengimą 2014-2020 metų ES struktūrinės paramos etapui. Manoma, kad kitais metais ES lėšų investicijom bus panaudota mažiau, nes realiai planavimas prasidės tik nuo 2014 m. トKol projektai virs konkursais ir statybomis ateis kitų metų antras pusmetis", - teigia D. Gedvilas. Dėl to kyla klausimai, kaip vyksta planavimas, kada bus skelbiami pirmieji kvietimai dalyvauti ES paramos projektuose, ar Vyriausybė planuoja investicijas iš ES lėšų, ar pradės planuoti tik 2014 metais? D. Gedvilo nuomone, organizacijoms, laukiančioms ES finansavimo, turėtų būti sudarytos sąlygos iš anksto pradėti projektavimo darbus.

Planuojant investicijas, susijusias su statybomis, privalu numatyti realius kaštus. D. Gedvilo nuomone, šiuo metu トSistelos" sąmatų skaičiavimo programa, kuria remiantis viešojo sektoriaus užsakovai nustato skelbiamų konkursų maksimalias vertes, realiai neatspindi Statistikos departamento skelbiamų kainų kilimo indeksų reikšmių. トStatybos sektorius jau keli metai dirba nuostolingai ir yra labiausiai pažeistas krizės pasekmių. Ir taip yra ne tik dėl to, kad valstybė planuoja mažiau investicijų, bet ir dėl to, kad metodologija, nustatinėjant infliacijos pasekmes ir statybos paslaugų kainų pokyčius, yra neteisinga. Teismų žyminiai mokesčiai, notarų paslaugos, antstolių įkainiai ir kt. yra indeksuojami kas mėnesį. Kodėl šito negalima daryti statybų projektuose?" - komentavo LSA vadovas. Kainų pokyčių problemą turi aktyviau spręsti ir valstybė, numatydama rezervą ir skaidrų mechanizmą, leidžiantį lanksčiai patikslinti projekto biudžetą. Problemų kyla ir dėl kainų neatitikimo pastatų renovacijos procese, jos ženkliai svyruoja priklausomai nuo regiono, kuriame vykdomi darbai.

Statybų sektorius, įdarbinantis apie 10% šalies gyventojų, vis dar stengiasi atsigauti, o sektoriaus atstovai vis garsiau kalba apie problemas, kurias būtina spręsti nedelsiant.

 



Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.