Ein Teil der Meldungen ist nur in der litauischen Sprache verfügbar

Europos Sąjungos paramos sustabdymas Lietuvai – pamokos ir sprendimai

2012-03-02

ES struktūrinės paramos administravimo sistemoje Valstybės kontrolė yra išorės auditorius, kuris kasmet papildomai pertikrina ne mažiau kaip 5% Lietuvos tais metais Europos Komisijai jau deklaruotų lėšų. Toleruotina tokio tikrinimo metu randamų klaidų riba neviršija 2% visų deklaruotų išlaidų. Žiniasklaida pranešė, kad Valstybės kontrolės ataskaitoje buvo rasta 1,93% klaidų, o keturi atvejai nurodyti kaip tebetiriami. Remdamasi tuo Europos Komisija pristabdė mokėjimus, siekdama išsiaiškinti aptiktas problemas ir klaidų pobūdį. Šiame 2007-2013 m. laikotarpyje ES lėšų mokėjimo sustabdymas nėra retas dalykas – nuo laikotarpio pradžios visoje ES jų buvo daugiau nei keliasdešimt.

Visas problemos išsprendus, mokėjimai atnaujinami. Problemos kiltų tik tuo atveju, jei besiaiškinant paaiškėtų, kad aptiktos klaidos yra ne pavienės (pavyzdžiui, atskirame pirkime neišpildytas koks nors procedūrinis reikalavimas), o sisteminės, t.y., kad, pavyzdžiui, tam tikroje srityje organizuojant pirkimus labai dažnai taikomas kažkoks konkurenciją ribojantis kvalifikacinis reikalavimas ir todėl aptiktos klaidos greičiausiai būdingos ne tik pertikrintiems projektams ir jų išlaidoms, bet ir galimai žymiai platesnei jų grupei.

Mano nuomone, šiuo atveju viskas bus išspręsta per kelis mėnesius: Europos Komisija bei LR Finansų ministerija išsiaiškins aptiktas klaidas, atliks reikiamas korekcijas ir mokėjimai bus atnaujinti. Per tokį laiką joks realus pinigų stygius (mokėjimuose projektams ir pan.) neturėtų pasijusti, nes Lietuva disponuoja tam tikru laikotarpio pradžioje mums pervestu ES struktūrinės paramos lėšų avansu, kuris veikia kaip apyvartinės lėšos.

Kita vertus, nesinori nuvertinti šio atvejo svarbos. Tikėtina, kad (pagrinde viešųjų pirkimų srityje) aptiktos klaidos nėra vien techninės ar procedūrinės. Mūsų viešųjų pirkimų sistemoje dėl procedūrų problemų nėra daug: žinoma, Viešųjų pirkimų tarnyba ir auditoriai nuolat jų aptinka, bet jų poveikis viešųjų pirkimų proceso skaidrumui ir konkurencingumui nėra kritinis. Ten, kur reikalavimai tiek aiškūs (pvz., pateikti nustatytos formos tiekėjo deklaraciją), kad jie tampa procedūra, jų laikomasi labai ir net perdėm atidžiai (bent jau lyginant su ES lygiu vykdomais viešaisiais pirkimais). Problemų kyla nebent dėl to, kad tų reikalavimų Lietuvoje labai daug: pernai skelbta EK užsakymu atlikta lyginamoji viešųjų pirkimų reglamentavimo ir praktikos ES šalyse narėse analizė parodė, kad Lietuva yra vienas iš kelių absoliučių lyderių viešųjų pirkimų taisyklių gausos prasme. Žymiai sunkiau mūsų perkančiosioms organizacijoms sekasi ne sekti procedūromis, o užtikrinti bendrą atitikimą esminiams viešųjų pirkimų principams (skaidrumo, konkurencijos, proporcingumo). Lietuvoje gerai žinome paplitusią praktiką pirkimo dokumentuose formuluoti labai sudėtingus, sunkiai įvykdomus kvalifikacinius reikalavimus. Logiška, kad tiek konkurse dalyvaujantys, tiek ir auditoriai pradeda kvestionuoti iš esmės, ar pirkime taikomi kvalifikaciniai reikalavimai neriboja konkurencijos, ar jie proporcingi pirkimo tikslams.

Mano nuomone, viešųjų pirkimų atveju būtent gebėjimo tinkamai surašyti pirkimų technines užduotis trūkumas, negebėjimas surasti balanso tarp kvalifikacinių reikalavimų ir ekonominio naudingumo vertinimo yra labai didelė problema, kuri neleidžia mūsų viešajam sektoriui tinkamai ir efektyviai nusipirkti (ypač paslaugų). Labai norėtųsi tikėtis, kad ir šis sustabdymas, nors greičiausiai bus išspręstas per keletą mėnesių, visgi nenueis veltui, o bus panaudotas suaktyvinti vidinę diskusiją Lietuvoje, kaip sustiprinti ne tiek procedūras ar kontrolę, bet bendrą išprusimą bei administracinius gebėjimus perkančiosiose organizacijose tinkamai formuluoti esmines pirkimo nuostatas.

Haroldas Brožaitis,
Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ Tarybos pirmininkas,
VšĮ „Viešosios politikos ir vadybos institutas“ direktorius

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.