Išsamūs ir visapusiški laisvosios prekybos susitarimai su ES Rytų Partnerystės šalimis: privalumai ir grėsmės Lietuvos pramonei ir verslu

2011-10-10

Lietuvos pramoninkų konfederacija spalio 25 d. rengia konsultacinį posėdį tema „Išsamūs ir visapusiški laisvosios prekybos susitarimai su ES Rytų Partnerystės šalimis: privalumai ir grėsmės Lietuvos pramonei ir verslui“. Tam, kad geriau išsiaiškinti kaip minėti susitarimai paveiks Lietuvos įmonių ekonominę padėtį, prašome atsakyti į žemiau pateikiamus klausimus.

Maloniai prašome skirti 5 minutes laiko, atsakant į el. klausimyną pagal kurį bus formuojama Lietuvos verslo pozicija. Apklausą rasite čia.

Šiuo metu vyksta derybos ir rengiami asociacijos susitarimai su ES Rytų Partnerystės šalimis Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija, Moldova ir Ukraina (derybos vyksta su visomis šalimis partnerėmis, išskyrus Baltarusiją). Viena iš svarbiausių sudėtinių dalių šiuose susitarimuose būtų taip vadinami išsamūs ir visapusiški laisvosios prekybos susitarimai ( ang. Deep and Comprehensive Free Trade Agreements). Europos Komisija jau derasi dėl išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo su Ukraina. Tokios derybos su Gruzija, ir Moldova turėtų prasidėti netrukus, o vidutinio laikotarpio perspektyvoje jos yra įmanomos ir su Armėnija. Su Rytų Partnerystės šalimis Azerbaidžanu ir Baltarusija derybos dėl laisvosios prekybos sutarčių įmanomos tik tolimesnėje perspektyvoje, t. y. tik tuomet, kai šios šalys taps Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) narėmis.

Iš vienos pusės ES pramonei ir verslui (taip pat ir Lietuvos) atsiveria naujos galimybės plėsti prekybą ir paslaugų tiekimą ES “partnerėms”, iš kitos pusės mūsų pramonei ir verslui iškyla ir savotiška grėsmė dėl galimai išaugsiančios konkurencijos ES rinkoje, į kurią žymiai lengviau pateks minėtų šalių prekės ir paslaugos. Kadangi išsamūs ir visapusiški laisvosios prekybos susitarimai turės didelės įtakos tiek ES šalių, tiek ir partnerių šalių verslo klimatui ir socialinėms sąlygoms, todėl ypač svarbu, kad derybų procese vyktų nuolatinis dialogas su pramonę ir verslą atstovaujančiomis organizacijomis.

Lietuvos pramoninkų konfederacija siekia, kad pramonė ir verslas būtų informuoti apie derybų eigą, formuojamas valstybės pozicijas ir ateityje sieks stebėsenos galimybių, kaip bus įgyvendinami minėti susitarimai.
 

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.