Paminėta šeimos diena
2011-05-31
Minint tarptautinę šeimos dieną Nacionalinio susitarimo dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo visuomeninė įgyvendinimo priežiūros tarnyba, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga ir Visuomenės harmonizavimo parkas Prienų rajone pirmą kartą surengė Šeimų šventę. Kaip skirtingai kiekvienas suprantame šeimą, ar ji iš tiesų yra visuomenės ir valstybės pagrindas, ar valstybė pakankamai remią šeimos instituciją – tokie klausimai buvo gvildenami politikų ir Šeimos ambasadorių atviroje diskusijoje šeštadienį Vazgaikiemyje.
Gegužės 15-oji –Tarptautinė šeimos diena. Generalinės Jungtinių Tautų Asamblėjos sprendimu, ši diena minima nuo 1994 m. Šeimos dienos tikslas – atkreipti pasaulio bendruomenės dėmesį į daugybę problemų, kurios iškyla šeimose.
„Šeimoje perteikiamos ir puoselėjamos brangiausios dvasinės ir kultūrinės vertybės, joje ateities kartai perduodamas žinių troškimas, ugdoma atsakomybė. Šeimos normos, tradicijos tiesiogiai veikia asmenybės formavimąsi – darniose šeimose išauga sveikesni visuomenės nariai. Tarptautinės šeimos dienos proga, kviečiame visus piliečius, prisidėti prie šeimos vertybių puoselėjimo“, – ragina ir Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Šeimų šventės pagrindinio pranešimo autorius Vytauto Didžiojo Universiteto Teisės fakulteto dėstytojas bei ateitininkų šeimų klubo narys Vygantas Malinauskas dalijosi mintimis apie šeimos supratimą laisvoje visuomenėje. Pasak jo, žmogaus teisės ir laisvės tik tuomet turi prasmę, jei jos padeda išlaisvinti ir realizuoti potencialą, kuris iš prigimties glūdi mumyse.
„Šeima gali pilnavertiškai funkcionuoti tik tokioje visuomenėje, kuri gerbia šeimos autonomiją. Gerbti ir veiksmingai saugoti šeimos autonomiją visuomenėje ir valstybėje įmanoma, kai yra aiški riba, nuo kurios baigiasi visuomenė ir prasideda šeima. Tam, kad tauta ir visuomenė išliktų, reikalingos šeimos, sukuriančios terpę joje augantiems vaikams išskleisti savo prigimtį, perimti moralines vertybes, tautinę tapatybę,“ – Šeimų šventėje kalbėjo V. Malinauskas.
Renginio diskusijose aktyviai dalyvavo Šeimos ambasadoriai, kurie Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui Rimantui Dagiui bei Socialinės apsaugos ir darbo viceministrui Daliui Bitaičiui uždavė klausimų apie socialinių darbuotojų kompetenciją. Diskutuota vienalytės sąjungos kaip šeimos temomis. Aptarta ir žiniasklaidoje pasklidusi žinia, jog svarstoma galimybė rinkimuose tėvams suteikti tiek balsų, kiek jie augina vaikų. Šeimos ambasadorius skulptorius Kęstutis Krasauskas siūlė padiskutuoti apie mokesčių sistemos netobulumus. „Esu skulptorius ir dirbu pagal autorines sutartis. Man moka už skulptūras. Aš sumoku mokesčius nuo visos autorinėje sutartyje įrašomos sumos. Bet kodėl socialinius mokesčius aš turiu mokėti ir už skulptūroms naudojamas medžiagas?“ – atviravo šeimos ambasadorius K. Krasauskas.
Pirmieji Šeimos ambasadoriai tituluoti 2009 m. Tarptautinės šeimos dienos proga jiems buvo įteikti Šeimos ambasadorių ženkleliai. Šiuo metu Šeimos ambasadoriais yra paskelbtos 37 šeimos iš visos Lietuvos. Dauguma šių šeimų – gerai žinomos bendruomenėje, nes savo veikla ir energija dažnai įvardijamos kaip sektinas pavyzdys. Tarp jų – ir renginio vedėjai Asta bei Giedrius Masalskiai. Šeimos ambasadorių projektas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva. Taip siekiama paskatinti Šeimos ambasadorių visuomeninį judėjimą, kurio dėka šeimos turėtų galimybę aktyviai tarpusavyje bendrauti – susitikti, susipažinti, dalintis savo patirtimi, idėjomis ir ateities planais.
Statistikos departamento vertinimais, kas dešimtas namų ūkis yra netipinė šeima – sugyventiniai ar vieni vaikus auginantys motinos arba tėvai (po 5 proc. visų namų ūkių). Pasak renginio lektoriaus V.Malinausko, apie savo socialinį statusą visuomenei pranešti yra labai svarbu. „Jeigu pora nori, kad ji būtų laikoma šeima, tai visuomenei ir reikia pranešti šia žinią – dabar mus laikykite šeima. Tokia žinia – vedybos. Nereikėtų pykti ant visuomenės, jei ji nesusituokusias poras, gyvenančias sąjungoje šeima nelaiko – paprasčiausiai jos pačios apie savo statusą nepranešė“, – kalbėjo lektorius.
Daugiau nei dešimtmetį ištuokų rodiklis yra stabilus, vidutiniškai 1000 gyventojų tenka apie 3 ištuokas. Tikėtina, jei išliks pastarųjų metų lygis, iš 100 susituokusių porų beveik pusė išsituoks. Du trečdaliai išsituokusių asmenų turi nepilnamečių (iki 17 metų amžiaus) vaikų. Vidutiniškai per metus po ištuokos be vieno iš tėvų (dažniausiai be tėvo) lieka apie 10 tūkst. vaikų.
Žemės ūkio ministerijos specialistai primena, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės savo tikslais ir siekiais prisideda prie patrauklesnės ekonominės ir socialinės aplinkos kaimo vietovėse kūrimo, bendruomeniškumo principų palaikymo (LEADER metodo priemonių įgyvendinimas, per kurias skatinami vietinių, ne pelno iniciatyvų įgyvendinimo procesai), naujų darbo vietų kūrimo, tokiu būdu ir prie kaimo vietovių patrauklumo didinimo.
Jaunos šeimos, pasinaudodamos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos III krypties verslumo skatinimo priemonėmis, turi galimybes kurti naujus verslus kaimo vietovėse, susikurti naujus pajamų šaltinius.
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos IV krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonės skatina bendruomeniškumo apraiškas, remia bendruomeninių, ne pelno siekiančių iniciatyvų įgyvendinimą.
Nuo 2011 metų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos investicinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse įdiegtas naujas projektų atrankos pirmumo kriterijus, kuriuo vadovaujantis pirmumą gauti paramą įgyja tie asmenys, kurie grįžta iš emigracijos užsienyje. Tokiu būdu tikimasi kartu prisidėti ir prie krizę išgyvenančių šeimų, kuomet vienas ar abu tėvai gyvena užsienyje, o vaikai paliekami giminaičiams ar globėjams Lietuvoje, skaičiaus mažinimo.
Žemės ūkio ministerijos informacija, tel. (8 37) 397 072
Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.