Liepos 22 d. Žemės ūkio ministerijoje viceministras Edvardas Raugalas, ministerijos ir jai pavaldžių institucijų atstovai susitiko su Vokietijos Federacinės Respublikos Žemutinės Saksonijos žemės Maisto, žemės ūkio, vartotojų apsaugos ir žemės plėtros min

2011-07-22

             Liepos 22 d. Žemės ūkio ministerijoje viceministras Edvardas Raugalas, ministerijos ir jai pavaldžių institucijų atstovai susitiko su Vokietijos Federacinės Respublikos Žemutinės Saksonijos žemės Maisto, žemės ūkio, vartotojų apsaugos ir žemės plėtros ministro Gert Lindemann vadovaujama delegacija.

             Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos žemės ūkio ir maisto produktais partnerių. Pagal prekybos apyvartą 2010 m. ji buvo trečioje vietoje (po Rusijos ir Latvijos). Žemutinė Saksonija – žemė šiaurės rytų Vokietijoje, antroji pagal dydį šalyje. Pasak ministro G.Lindemann, ji ypatinga tuo, kad žemės ūkis čia turi didelę ekonominę reikšmę – Žemutinė Saksonija apima 2,6 mln. ha, iš kurių net 70 proc. yra ariama žemė. Iš 16 federalinių Vokietijos žemių Žemutinė Saksonija pirmauja žemės ūkio produkcijos gamybos srityje.

                Išklausęs vokiečių ministro savo žemės pristatymą, E.Raugalas atkreipė ypatingą dėmesį į ūkininkų kooperacijos klausimą, jį domino ilgametė Vokietijos patirtis kooperacijos srityje. Nors iki šiol buvo įgyvendintas ne vienas bendras abiejų šalių projektas, tačiau pabrėžta būtinybė pratęsti bendradarbiavimą šioje srityje. G.Lindemann mielai papasakojo apie Vokietijoje taikomus ūkininkų, gamintojų kooperacijos modelius ir pasiūlė pabandyti, ar jie prigytų Lietuvoje. Pasak jo, į Lietuvą konsultuoti šalies specialistų galėtų atvykti Kooperatyvų asociacijos ekspertai iš Žemutinės Saksonijos.

                   Susitikimo metu didelis dėmesys skirtas maisto bei veterinarijos reikalams. Prisimintas dioksino skandalas, E.coli protrūkis Vokietijoje, klasikinio kiaulių maro sukelta panika Lietuvoje, aptarta Rusijoje aptikto afrikinio kiaulių maro grėsmė Europai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius neabejojo, kad tik glaudus bendradarbiavimas, bendrų krizių valdymo planų kūrimas gali padėti suvaldyti tokias globalias nelaimes, kurioms nerūpi valstybių sienos. J.Milius pasidžiaugė ilgalaike nuolatinio bendradarbiavimo su Vokietijos Federacinės Respublikos institucijomis patirtimi, bendrais įvykdytais projektais. Nuo pat Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto įkūrimo pradžios jo partneris buvo Vokietijos Federalinis rizikos vertinimo institutas - Europos lyderis rizikos vertinimo srityje. J.Milius džiaugėsi, kad iš Vokietijos kolegų visada gaunama operatyvi ir naujausia informacija, bendradarbiaujama laboratorinių tyrimų klausimais. Šiuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos planuose yra gyventojų mitybos įpročių, maisto kokybės schemos, genetiškai modifikuotų augalų tyrimai. Vokiečiai su entuziazmu pritarė tarptautinio seminaro maisto kokybės schemos tema idėjai, pažadėjo atsiųsti savo ekspertus.

                  Svečiai ypač domėjosi žuvininkystės klausimais, teiravosi, kokios pozicijos laikosi Lietuva reformuojant ES Bendrąją žuvininkystės politiką. Pasak G.Lindemann, jiems labai svarbu rasti bendraminčių ir Europos Komisijoje kartu ginti savo poziciją.

                Lietuva laikosi nuomonės, kad žuvų išteklių išsaugojimas yra tikrai svarbu, tačiau pakankamas dėmesys turi būti skiriamas ir žvejams, žuvų augintojams ir perdirbėjams, numatant efektyvias priemones, užtikrinančias žuvininkystės sektoriaus ekonominį gyvybingumą ir socialinį patrauklumą. Įvertinant tai, kad ES žuvų rinka priklausoma nuo importo, Lietuva pabrėžia akvakultūros vystymo ir plėtros svarbą. Daugiamečiais planais paremtas žuvų išteklių valdymas turi apimti ne pavienius žuvų išteklius, bet susijusių išteklių grupes, o žuvų išmetimai į jūrą (prigaudę mažesnių žuvų, žvejai neretai jas išmeta už borto, jeigu atsiranda galimybė sugauti didesnių) turėtų būti eliminuoti palaipsniui, visų pirma nustatant ir išmėginant išmetimus mažinančias priemones.

              Nenuostabu, kad Vokietija, turinti ilgą pajūrį, labai aktyviai domisi žuvininkystės politika. Šios šalies žuvies poreikis yra labai didelis, tačiau net 70 proc. jos importuojama. Pasak G.Lindemann, žvejybos politika turi būti atsakinga, ypač kuriant ilgalaikius planus. Vokiečiai sveikina žuvų išmetimo į jūrą draudimą, tačiau nepritaria aktyvesniam akvakultūros vystymui. Jų nuomone, vartotojai mieliau renkasi laisvėje užaugusias žuvis. Įdomu tai, kad vokiečiai gana skeptiškai žiūri į mokslininkų rekomendacijas, esą jų prognozėmis negalima aklai pasitikėti. „Mokslininkų rekomendacijas reikia palyginti su žvejų patirtimi ir būtinai atsižvelgti į abi nuomones“, - teigė G.Lindemann. Pasak jo, Vokietija Lietuvai būtų labai dėkinga, jei ji kuo galėdama prisidėtų prie žuvininkystės politikos supaprastinimo.

                Aptarus aktualiausius abiems šalims rūpimus klausimus, žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas pareiškė neabejojantis, kad sėkmingas bendradarbiavimas tęsis ir toliau. Žemutinės Saksonijos žemės atstovai buvo pakviesti atvykti į 2012 m. gegužės 10-12 d. vyksiančią tarptautinę žemės ūkio ir maisto produktų parodą „AgroBalt 2012“, kurios metu vyks užsienio šalių žemės ūkio ministrų forumas tema „Smulkaus ūkininkavimo perspektyva ir globalizacijos iššūkiai“.

Žemės ūkio ministerijos informacija, tel. (8-5) 2391 016

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.