Ieškojo pusiausvyros tarp liberalumo ir tariamų prievolių

2011-08-11

Vakar išvažiuojamajame Žemės ūkio rūmų Prezidiumo posėdyje (Antalkių k., Vilkijos sen.), dalyvaujant LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Edmundui Pupiniui, žemės ūkio viceministrui Edvardui Raugalui bei Žemės ir maisto ūkio departamento direktoriui Rimantui Krasuckiui, be gausių einamųjų žemės ūkio aktualijų, nagrinėti du pagrindiniai darbotvarkėje numatyti klausimai: galiojančios miško įveisimo žemės ūkio paskirties žemėje taisyklės ir melžimo įrangos patikros aprašas.

Derlinga žemė turi atitekti ūkininkams

Bene pirmą kartą žemdirbiams aktualų klausimą Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Prezidiumo posėdyje pristatė ne, kaip buvo įprasta iki šiol valstybės pareigūnai, bet ūkininkų atstovas - Rimantas Gaidelis (Ignalinos r.). Pasak pranešėjo, pastaruoju metu dėl liberalių miško įveisimo žemės ūkio paskirties žemėje taisyklių, mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse žemės ūkio naudmenos mišku apsodinamos praktiškai be apribojimų. Tai masina juridinius asmenis pirkti nederlingas žemes ir jose įveisti mišką, o žemės rinkoje sudaro prielaidas nepagrįstai didėti tokios žemės kainai,  kuri verčia ūkininkus trauktis iš aktyvios žemės ūkio veiklos.

Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) duomenimis, kasmet Lietuvoje miško įveisiama apie 2 tūkst. ha (naujų miškų privačioje ir valstybinėje žemėje per pastarąjį dešimtmetį pasodinta 22,5 tūkst. ha). „Nesutinku, kad miško įveisimo taisyklės yra per daug liberalios, jos gana aiškios ir griežtos. Problema, kad jų kartais nesilaikoma ar bandoma jas apeiti. Juk eismo taisyklės nekeičiamos užfiksavus daug pažeidėjų, stiprinama jų priežiūros kontrolė ar didinamos baudos“, - LMSA nuomonę išsakė dr. Algis Gaižutis. Tiesa, minėta asociacija raštu ŽŪR pateikė siūlymus, kaip galima būtų tobulinti miško įveisimo ir priežiūros taisykles. Tarp siūlymų - pirmenybę miško veisimui teikti į miško masyvus įsiterpusiems nedideliems žemės ūkio sklypams, prie miškų prisišliejusiai žemei ir  pan.

Kad derlinga žemė visų pirma turi būti naudojama žemės ūkio veiklai, pritarė ir Prezidiume dalyvavęs LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas E. Pupinis, ir žemės ūkio viceministras E. Raugalas.

„Miškus įveisti siūlyčiau tik žemais našumo balais vertinamoje žemėje. Tokią nuostatą siečiau su Bendrosios žemės ūkio politikos pasikeitimais pastaruoju metu, kurių esmė – žemės ūkio produkcijos gamybos gaivinimas ir augantis jos poreikis besiplečiančiose rinkose“, - ūkininkus palaikė E. Pupinis.

„Manau, kad iš esmės pagelbėti ūkininkams turėtų seniūnijose rengiami kompleksiniai žemėvaldos planavimo projektai, kuriuose atsispindėtų kur, ką arba kuo ateityje planuojama užsiimti toje vietovėje. Vertindamas šiandieninius miškų įveisimo tempus laikausi nuomonės, kad akcinis kapitalas ar UAB, nesusiję su realia žemės ūkio gamyba, neturėtų šioje vietoje rasti teisinių nišų piktnaudžiavimui – jas reikia kuo greičiau pašalinti“, - įsitikinęs E. Raugalas.

Miško įveisimo žemės ūkio paskirties žemėje taisyklių pakeitimai žadami jau šį rudenį.

Noras padėti prilygintas kontrolei „iš viršaus“

Šalyje nemąžtant problemų dėl karvių sergamumo mastitu (VĮ „Pieno tyrimai“ duomenimis, arti 50 proc. šalyje melžiamų karvių iš pieno mėginių konstatuota lengvesnė ar sunkesnė mastito forma), Žemės ūkio ministerija įvairiais būdais – mokymo programomis, vykdomais projektais pačiuose ūkiuose, prisidėdama prie melžimo varžytuvių, kuriose propaguojamas taisyklingas karvių melžimas, ir kitaip bando ūkininkams padėti atsikratyti skaudžiausios pieno ūkių rykštės - mastitų. Deja, geri norai ne visada iš karto suprantami teisingai ir traktuojami geranoriškai.

„Džiugu, kad diskusijos dėl melžimo įrangos patikrų aprašo užsitęsė – tai subrandins ir išgrynins klausimą: kam ir kada tokių patikrų reikėtų. Esu įsitikinęs, kad apraše dėl kasmetinės melžimo įrangos patikros būtina numatyti du atvejus, kai ji galėtų būti taikoma: pirmuoju – kai iš ūkio paimtuose pieno mėginiuose tyrimo laboratorijoje („Pieno tyrimai“) nustatomas didelis, mastitui būdingas somatinių ląstelių skaičius ir jis nemažėja tam tikrą laiką, o antruoju atveju – kai pats ūkininkas nori tokios melžimo įrangos patikros“, - vis dar daug diskusijų keliantį klausimą Prezidiumo posėdyje komentavo Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius R. Krasuckis.

Tuo tarpu posėdyje dalyvavęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis šiose patikrose įžvelgia prievolę, bereikalingą kontrolę „iš viršaus“ ir ūkininkų reketą. Į ministerijos atstovo aiškinimus, kad melžimo įrangos patikros rezultatai neturės jokios įtakos atsiskaitymui už pieną, jos nebus privalomos ar apmokamos ūkininkų lėšomis, žemdirbių savivalda kol kas neįsiklausė.

Žemės ūkio ministerijos informacija
tel. (8 614) 24828

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.