Tekstilės pramonės darbuotojų stygių galima spręsti, tačiau būtinas tvirtas politinis palaikymas
2024-11-15
Lietuvos pramonė, išgyvenanti sudėtingus laikus, jau ne vienerius metus kelia pavojaus signalą. Pramonės sektorius, vos spėjęs atsitiesti po pandemijos, susidūrė su nauju iššūkiu – prisitaikyti prie pasaulinės rinkos sąlygų vykstant karui Ukrainoje. Tai paveikė tiekimo grandines, sukėlė sankcijų ribojamų žaliavų trūkumą, išaugino logistikos bei žaliavų kainas. Dėl šios priežasties pramonė priversta žaliavas įsigyti iš kitų šalių, kur kainos dažnai būna mažiau konkurencingos ir mažiau patrauklios. Visgi Lietuvos pramonei, ypač tekstilės sektoriui, šie iššūkiai nėra vieninteliai.
Didelį nerimą kelia ir darbuotojų stygius. Šiuo metu pramonės įmonės vis labiau susiduria su problema, kad jaunoji karta neplanuoja savo ateities susieti su darbu gamyklose. Šis reiškinys jau kurį laiką kelia susirūpinimą, nors iki šiol šia tema diskutuota tik atsargiai, remiantis vyresniosios kartos darbo jėga. Tačiau ši karta po truputį traukiasi iš darbo rinkos, ir pramonės atstovai, ypač tekstilės sektorius, jaučia vis didesnį darbo jėgos trūkumą.
Vos baigę mokyklas, būsimi studentai dažniau renkasi aukštųjų technologijų ir administracinio pobūdžio studijas, tačiau vengia inžinerijos ir ypač tekstilės sektoriaus. Jaunuolių pasirinkimams įtaką daro jų nuomonė, kad šios sritys yra „nepaklausios“, „sunkios“ ir siūlo „mažą atlyginimą“ – taip pateikiama daugybė priežasčių renkantis būsimą profesiją. Šią problemą jau yra pastebėjusios ir Vakarų Europos valstybės, kurios rado išeitį pritraukdamos darbo jėgą iš trečiųjų šalių. Inžinerinio ir fizinio darbo pozicijose gamyklose dažnai dirba Afrikos, Indijos ir Artimųjų Rytų šalių darbuotojai, kuriems nei darbo pobūdis, nei atlyginimas nesukelia nepasitenkinimo, priešingai nei vietiniams gyventojams. Visgi Lietuvoje integruoti atvykstančius darbuotojus vis dar sudėtinga dėl sudėtingų biurokratinių procedūrų. Be to, mūsų šalis nėra pagrindinė traukos vieta atvykėliams, todėl darbo jėgos trūkumo kompensuoti kol kas nėra galimybių.
Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) generalinė direktorė Gytė Bėkštienė, inicijuodama diskusiją su profesinio rengimo centrais ir kitomis tikslinių profesijų specialistus rengiančiomis įstaigomis, kėlė klausimą, kaip sudominti ir pritraukti jaunimą į profesinio amato studijas ir mokymus.
Visų pirma, būtina keisti visuomenės požiūrį į tekstilės profesijas. „Šiandien yra galimybių įtraukti jaunimą į darbo rinką, tačiau tam reikia skirti daugiau dėmesio. Švietimo ir informavimo kampanijos galėtų prisidėti prie pasenusio stereotipo apie siuvėjus, amatininkus ir kitus tekstilės srities specialistus keitimo,“ – teigė LATIA generalinė direktorė Gytė Bėkštienė. Ji pridūrė, kad profesinio rengimo centrai turėtų kurti naujas programas, skirtas būsimiems studentams ir orientuotas į tekstilės pramonės modernizavimą bei šiuolaikinių technologijų diegimą. „Šiuolaikiniame pasaulyje skaitmeniniai gamybos procesai ir dirbtinio intelekto integracija turi didelį potencialą, o tekstilės sektorius čia nėra išimtis. Vis dėlto, jauni žmonės nėra linkę rinktis fizinio darbo, kol nesukuriama palanki ir pozityvi vieša nuomonė apie šią sritį.“
UAB „Textera“ direktorė Ramunė Žemėnienė palaiko šią G. Bėkštienės poziciją ir pabrėžia būtinybę modernizuoti tekstilės pramonę. „Esminis žingsnis būtų siuvyklų ir kitų tekstilės sektoriaus gamyklų atnaujinimas, pereinant prie kompiuterizuotos, pilnai automatizuotos įrangos. Tokie pokyčiai atvertų realias galimybes pritraukti studentus ir jaunimą į gamybą,“ – teigė Žemėnienė. Vis dėlto ji pažymi, kad tokia įranga yra labai brangi; pavyzdžiui, pilnai automatizuota siuvimo mašina kainuoja nuo 15 000 EUR. „Ne kiekviena įmonė gali sau leisti tokius atnaujinimus, todėl būtina vyriausybės parama gamybos linijų modernizavimui ir atsinaujinimui.“
Šiuo metu reikšmingą finansinę paramą gaunantis, tačiau taršus žemės ūkio ir maisto sektorius sprendžia taršos problemas modernizuodamas gamybos procesus. Tad kyla klausimas, ar tekstilės sektorius taip pat negalėtų sulaukti Europos Sąjungos subsidijų, kad taptų ne tik mažiau taršiu, bet ir patrauklesniu darbuotojams?
Kitas kelias pritraukti darbuotojų į tekstilės sektorių yra profesijų keitimo programos, kurias siūlo profesinio rengimo mokyklos. Dažnai žmonės, sulaukę trisdešimties, susiduria su situacija, kai ankstesni karjeros pasirinkimai neatneša norimų rezultatų, o tam tikrose profesijose atsiranda perteklius. Šiems asmenims reikalinga galimybė persikvalifikuoti, kad jie galėtų atrasti naują kryptį. Čia pasitarnauti gali minėtieji profesinio rengimo centrai.
Tačiau kyla esminis klausimas – kaip sukurti motyvaciją rinktis siuvėjų, mezgėjų ir kitų tekstilės pramonei būtinų specialistų profesijas? Sprendimas, kaip ir anksčiau minėta, glūdi socialinio švietimo programose ir gamybos procesų modernizavime, nes būtent tokie pokyčiai padėtų sukurti patrauklią ir motyvuojančią aplinką studijoms tekstilės srityje.
Taip pat išlieka galimybė į tekstilės pramonę pritraukti darbo ieškančius asmenis, kurie yra registruoti Užimtumo tarnyboje. LATIA generalinės direktorės Gytės Bėkštienės nuomone, šiam tikslui pasiekti būtinas bendras Užimtumo tarnybos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei profesinio rengimo centrų projektas. „Darbuotojų srauto į tekstilės pramonę didinimas yra reali ir įgyvendinama projekto užduotis. Tačiau šiuo metu dauguma Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių asmenų nėra motyvuoti keisti profesiją ar imtis naujos veiklos. Dažnai pasirenkama nieko nedaryti ir gauti išmokas,“ – teigia G. Bėkštienė. „Jeigu būtų įgyvendinta sistema, pagal kurią ilgalaikiai bedarbiai, atsisakę dalyvauti profesinio mokymo programose, prarastų teisę į socialines išmokas, tai galėtų motyvuoti juos įsitraukti į naujas profesines galimybes. Visgi, šis sprendimas būtų politiškai nepopuliarus ir galimai susilauktų kritikos.“
Tokiems esminiams pokyčiams būtinas Vyriausybės pritarimas. Nors dažnai politinėse struktūrose vengiant ryžtingų sprendimų pritrūksta valios įgyvendinti nepopuliarius, tačiau veiksmingus pokyčius, tokie sprendimai galėtų ženkliai sumažinti darbuotojų trūkumą įvairiose pramonės šakose.
Gytė Bėkštienė
LIETUVOS APRANGOS IR TEKSTILĖS ĮMONIŲ ASOCIACIJA
37061699303
evaldas@sellink.lt
Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.