LBA: sprendimų priėmėjų pasirinkta strategija pavojinga bankų sistemos stabilumui

2024-06-18

Bankai ir kredito unijos yra strateginis ūkio sektorius, gyvybiškai svarbus kiekvienos civilizuotos valstybės egzistavimui ir klestėjimui. Kredito įstaigos finansuoja didžiąją dalį verslo ir gyventojų poreikių, taigi, padeda augti ir plėstis, kurti inovacijas ir didinti Lietuvos konkurencingumą. Lietuvos bankų asociacija (LBA) ragina sprendimų priėmėjus atsisakyti idėjos dar kartą pratęsti solidarumo mokestį, nes mokestinės aplinkos neapibrėžtumas kenkia finansų sektoriaus stabilumui ir visos šalies investicinei aplinkai.

Lietuvos bankų asociacija yra įsitikinusi, kad praktika kasmet svarstyti laikinus mokesčius kredito įstaigoms, kurie vėliau tampa nuolatiniais ar yra pratęsinėjami kelis kartus, griauna kredito įstaigų ir jų investuotojų pasitikėjimą valstybe ir jos mokestine aplinka. Mokestinė aplinka bankams bloginama ne vienerius metus iš eilės, tai vienintelis sektorius, mokantis 20 proc. pelno mokesčio tarifą. Be to, neseniai Finansų ministerija patvirtino du kartus didesnę indėlių draudimo įmokų normą, kurią kredito įstaigos moka už bankuose ir kredito unijose laikomas gyventojų lėšas. Apie šį sprendimą kredito įstaigos nebuvo informuotos iš anksto, o didesnes įmokas pagal naujai nustatytą normą turės mokėti jau nuo liepos 1 d.

Šiuo metu svarstomas solidarumo mokesčio pratęsimo projektas iš esmės yra sukonstruotas kaip naujas, dar vienas papildomas mokestis bankams. Projekte nesilaikoma jau galiojančio įstatymo solidarumo mokesčio apskaičiavimo logikos – jei tokia logika būtų išlaikyta, solidarumo mokesčio nebūtų surinkta, nes prielaidos, kuriomis rėmėsi sprendimų priėmėjai, pasikeitė. Primename, kad esminė tokio mokesčio siūlymo ir pagrindimo prielaida buvo Europos centrinio banko vykdoma infliacijos stabdymo politika.

Europos centrinis bankas ką tik pirmą kartą per penkerius metus sumažino bazines palūkanų normas, o tarpbankinės palūkanų normos EURIBOR mažėjimas pradėtas fiksuoti dar anksčiau. Taigi, pereinama į kitą ciklo etapą, kai mažėjant palūkanų normoms, mažės ir kredito įstaigų pajamos.

„Sprendimų priėmėjai savo sprendimą ir toliau grindžia aplinkybėmis, kurios nebėra aktualios. Maža to, Europos bankų federacija ką tik viešai kreipėsi į Europos Sąjungos lyderius, ragindama kartu spręsti labai aštrią investicijų stygiaus problemą, trukdančią vieningai Europai konkuruoti su JAV ir Kinija. Čia ir dabar yra laikas vienytis ir bendradarbiauti, o ne skaidyti ir stigmatizuoti atskirus verslo segmentus, kurių vaidmuo investicijų skatinimo procesuose yra kertinis“, - pažymėjo Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Lietuvos finansų sektorius per pastarąjį dešimtmetį sparčiai plėtėsi ir stiprėjo, investavo į naujus produktus, veiklos efektyvumą, aukščiausios kompetencijos ekspertus. Tai leido užtikrinti, kad tokių sukrėtimų kaip COVID pandemija metu šalies ekonomika išliktų stipri, bankai ir kredito unijos būtų pajėgūs padėti verslui ir gyventojams. Lietuvos kredito įstaigos lyderiauja Europoje atliekant momentinius mokėjimus, teikiant skaitmenines paslaugas, jos privalo ir toliau nuolat investuoti į kibernetinį saugumą ir sukčiavimų prevenciją, sankcijų įgyvendinimą, užtikrinti, kad šalies finansų sektorius neprarastų efektyvumo.  

Solidarumo mokestis yra kenksmingas finansų sektoriui savo esme, nes diskriminuoja kredito įstaigas ir kuria įspūdį, kad jis yra baudžiamas. 

Raginame atsisakyti idėjos pratęsti solidarumo mokestį ir išlaikyti valstybės duotą pažadą taikyti mokestį ne ilgiau nei iki 2024 metų pabaigos. Pasitikėjimas valstybe ir jos mokestine bei politine aplinka prasideda nuo pačios valstybės gebėjimo laikytis duotų pažadų ir prisiimtų įsipareigojimų.

Apie solidarumo mokesčio grėsmes pasisakė daug kompetentingų Europos institucijų, primename pagrindinius faktus ir pasisakymus:

  • Solidarumo mokestis turi diskriminacinių bruožų, nes papildomai apmokestinamas vienas šalies verslo sektorius. Jis suteikia nepagrįstą valstybės pagalbą šio mokesčio nemokantiems kitiems verslo subjektams.
  • Dėl nepagrįstos valstybės pagalbos Lietuvos bankų asociacija yra pateikusi skundą Europos Komisijai, kuri šiuo metu renka medžiagą skundo tyrimui.
  • Šiuo metu svarstomame projekte siūloma koreguoti solidarumo mokesčio formulės logiką – tokį konstravimą siekiant surinkti daugiau lėšų, nesilaikant galiojančio įstatymo logikos vertiname kaip naują mokestį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad numatoma dabartinę mokestinę bazę lyginti su 2019-2022 metų laikotarpiu, kai Europos centrinis bankas sprendimu buvo taikomos neigiamos palūkanų normos. Toks mokestinių bazių lyginimas yra ekonomiškai nelogiškas ir nepagrįstas. 
  • Sprendimų priėmėjai viešai ne kartą išreiškė pažadą, kad solidarumo mokestis galios dvejus metus, šiuo laikinumu buvo grindžiami ir argumentai neatlikti solidarumo mokesčio poveikio studijų. Svarstymai pratęsti mokestį jau griauna investuotojų ir kredito įstaigų pasitikėjimą valstybe.
  • Europos centrinis bankas 2023 m. pareiškė savo nuomonę, kad valdžios ketinimai įvesti naują mokestį gali turėti neigiamų pasekmių bankų sistemos ir visos ekonomikos lygmeniu – jis gali pakenkti bankų veiklos tvarumui, kredito įstaigos gali tapti mažiau atsparios ekonomikos sukrėtimams, o faktorių visuma gali nulemti prastesnę ekonomikos situaciją, mažėtų Lietuvos patrauklumas investicijoms. ECB ragino atlikti išsamią neigiamo poveikio analizę.
  • Tarptautinis valiutos fondas 2023 m. nurodė, kad solidarumo mokestis gali būti suprantamas kaip užsienio investicijų mokestis. Atkreiptas dėmesys, kad dažni ad hoc mokesčių pokyčiai sektoriuose, kuriuose dominuoja užsienio investicijos, silpnina Lietuvos, kaip stabilios, nuspėjamos ir konkurencingų mokesčių šalies, reputaciją.
  • Lietuvoje veikia 78 kredito įstaigos (18 bankų, 60 kredito unijų), kurių pelningumas yra įvairus. Didelė mokesčių našta apsunkina mažesnių kredito įstaigų plėtros galimybes ir kuria barjerus naujiems rinkos dalyviams ateiti į Lietuvos rinką.
  • Lietuvoje veikiantys bankai jau moka ir 5 proc. didesnį pelno mokestį nei kiti šalyje veikiantys ūkio subjektai. Šis tarifas kredito įstaigoms buvo įvestas kaip laikinas, tačiau 2021-aisiais tapo nuolatiniu.
  • Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba savo išvadose  taip pat atkreipė dėmesį, kad „Europos Komisija nagrinėja Lietuvos bankų asociacijos pateiktą skundą dėl galimai neteisėtos pagalbos, kuri galimai teikiama pagal 2023 m. gegužės 9 d. priimtą Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą, todėl ir galutinį vertinimą šiuo atveju dėl valstybės pagalbos buvimo ir teisėtumo turi priimti Europos Komisija.“

Rūta Slušnytė
Projektų vadovė
FComm, UAB
+37069884141
r.slusnyte@fcomm.lt

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.