„Socialinio modelio“ cirkas tęsiasi
2015-09-29
Profesinėms sąjungoms ir darbdaviams derantis dėl naujojo „Socialinio modelio“ ir jo sudėtinės dalies – darbo kodekso, ginti darbdavių interesų stoja Vyriausybė. Premjeras nepailstamai kartoja tą patį abstraktų argumentą - darbo santykių liberalizavimas (vėliau pakeistas patrauklesniu žodžiu modernizavimas) Lietuvai būtinas, o darbo kodeksui priešinasi tie, kurie nenori, nemoka ir nesugeba dirbti. Tačiau 15 metų dirbančiuosius ginančios profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pastebi, kad iš tiesų yra atvirkščiai, ir kaip pavyzdį pateikia tolimųjų reisų vairuotojus.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, tolimųjų reisų vairuotojai jau eilę metų išlieka viena paklausiausių specialybių darbo rinkoje. Tam tikra prasme, būtent šios profesijos atstovai galėtų būti tobulais reklaminiais veidais naujajam darbo kodeksui, mat yra būtent tokie darbuotojai, kuriems kodeksas ir yra pritaikytas: paklausūs, turintys specialių žinių, mobilūs (t.y. dažnai keičiantys darbus), nebijantys kalbėtis su viršininkais ir derėtis dėl darbo sąlygų.
Jei tikėsime modelio rengėjų argumentais, priėmus naująjį darbo kodeksą (tokį, koks jis yra dabar), šiems darbuotojams netrukus atsivers rojus – senieji įvairias epitetais pagražinti DK gniaužtai nebevaržys jų laisvės ir vairuotojai taps laisvi dirbti, galės uždirbti kiek nori ir kaip nori (t.y. lanksčiai derintis darbo sąlygas) – tarsi iki šiol tai būtų buvę neįmanoma.
Tačiau realybė yra visai kita. Nepaisant nuolatinio tolimųjų reisų vairuotojų stygiaus darbo rinkoje, būtent ši profesija išlieka ta, kurioje fiksuojama bene daugiausiai pažeidimų. Paklausūs profesionalai yra priversti nuolatos kreiptis į profesines sąjungas ir varstyti darbo ginčų komisijos duris, gindami savo pažeidžiamas teises.
Neteisėti įmonės patiriamų nuostolių išskaičiavimai iš darbuotojų atlyginimų jau yra tapę šios profesijos skiriamuoju bruožu. O tie darbuotojai, kurie nesutinka kompensuoti darbdaviui, tarkime, padangų nusidėvėjimo kaštų, būna atleidžiami tokiais kūrybingais būdais, kad jei darbdaviai bent dalį savo fantazijos sudėtų į knygas, jau seniausiai Lietuvoje turėtume aibę Nobelio literatūros premijos laimėtojų.
„Natūralu, kad darbo santykių modernizavimo procesas, atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo kriterijus, turi vykti. Tačiau tokie pavyzdžiai kaip vairuotojų darbo sąlygos akivaizdžiai parodo, kad pirmiausia mes turėtume kalbėti apie socialinį teisingumą, kontrolės mechanizmus, elementarią pagarbą ir orumo užtikrinimą. Dar neišsprendus kaip padaryti, kad darbuotojai nebūtų nuo pirmos dienos apgaudinėjami, dabar kalbama apie tokius dalykus kaip suteikti darbdaviams galimybę atleidinėti be pagrindo, beveik be pasekmių. O tai yra esminis pagrindas beteisiškumui įteisinti. To akivaizdžiai siekia Premjeras“ – pastebi LPS „Sandrauga“ pirmininkas.
Kokias poveikio priemones derėtų pritaikyti priešinantis šiam cirkui, bus sprendžiama rytoj vyksiančios apvaliojo stalo diskusijos metu. Debatuose žada dalyvauti valdančiosios daugumos partijų atstovai, Seimo nariai, bei didžiausių Lietuvos profesinių sąjungų lyderiai.
Kęstutis Juknis
Pirmininkas
Lietuvos profesinė sąjunga "Sandrauga"
(8-37) 20 65 97
info@sandrauga.lt
Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.