Paslaugų eksporto potencialo siūlo ieškoti turizmo srityje

2015-08-27

Visiškai persiorientuoti į Vakarus, ar, vertinant įdirbį bei gebėjimą suprasti kaimynų mentalitetą, dar skirti resursų ir Rytų kryptimi? Tokius klausimus, analizuodami ne tik ekonominius bei finansinius rodiklius, bet ir nuotaikas kaimyninėse šalyse, kelia daugelio verslų atstovai. Turizmo sektorius - ne išimtis.

Abejomis kryptimis intensyviai dirbančio Lietuvos medicinos turizmo klasterio atstovai įsitikinę, kad dar neišnaudoto potencialo paslaugų eksportui yra tiek Vakaruose, tiek ir Rytuose. Tai jie žada pagrįsti ir kitą ketvirtadienį, rugsėjo 3 d., Vilniuje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Medicinos turizmas - Lietuvos paslaugų eksporto proveržio kryptis".

„Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad antrąjį šių metų ketvirtį ženkliau nei šalies vidurkis (4,8%) išaugo svečių skaičius kurortuose - Birštone (15,8%) ir Druskininkuose (8,6%). Manau, kad viena pagrindinių to priežasčių - visame pasaulyje didėjanti sveikatos turizmo paslaugų paklausa",- sako Lietuvos medicinos turizmo klasterio vadovas Gražvydas Morkus.

Net ir sumažėjus svečių iš Rusijos ir Baltarusijos, jų į Lietuvą atvežamų pinigų skaičius - vis dar įspūdingas. Nepaisant to, kad pirmąjį šių metų ketvirtį rusai ir baltarusiai Lietuvoje išleido ~14% mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, pajamos iš Rusijos bei Baltarusijos turistų (86,5 mln. eurų š.m. I kv.) vis dar didesnės nei iš likusių penkiolikos svarbiausių Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų (82,5 mln. eurų š.m. I kv.).

Pasak Gražvydo Morkaus, paslaugų eksportas Rytų kryptimi yra geresnėje situacijoje nei prekių eksportas ir dėl pastarajam taikomų įvairių Rusijos sankcijų. „Manau, kad galimybių pritraukti turistų iš Rytų vis dar turime ne mažiau nei iš Vakarų. Žinoma, reikia taikyti skirtingas šalies ir paslaugų pristatymo strategijas, daugiau dėmesio skirti asmeniniams kontaktams bei ilgalaikio ryšio užmezgimui",- įsitikinęs ekspertas.

Norint užkariauti užsienio rinkas, dažnai tenka suvienyti kelių įmonių pajėgas. Tačiau ir finansinę naudą, pavyzdžiui, iš į Lietuvą atvykstančių sveikatos turistų, gauna įvairūs sektoriai - nuo medicinos bei sveikatingumo paslaugas teikiančių įstaigų ir kelionių agentūrų iki viešbučių, restoranų ir laisvalaikio bei prekybos centrų. Valstybės biudžetas taip pat pilnėja.

„Vertindami Lietuvos iškirtinumą ir galimybes pasaulinėje sveikatos turizmo rinkoje, siūlome paslaugų eksporto potencialo ieškoti būtent šioje srityje. Žinoma, tam reikia ne tik glaudesnio skirtingų sektorių verslo įmonių bendradarbiavimo, bet ir valstybės palaikymo aukščiausiu lygmeniu. Tad labai džiaugiamės, kad jau kitą savaitę turėsime puikią progą dialogui tarptautinės konferencijos metu",- teigia Gražvydas Morkus.

Šiame, nemokamame, renginyje dalyvaus ir garbūs svečiai iš užsienio: Pasaulio medicinos turizmo asociacijos prezidentė Renee-Marie Stephano bei sveikatos turizmo ekspertas ir leidinių šia tema autorius Dr. Prem. Jie atskleis pasaulines medicinos turizmo tendencijas ir galimybes Lietuvai. Konferencijoje bus diskutuojama ir kitomis aktualiomis temomis - nuo turizmo paslaugų eksporto potencialo ir rinkų krypčių iki Lietuvos įvaizdžio pasaulyje.
 
„Nuoširdžiai tikiu, kad pasaulinio lygio ekspertų įžvalgos bei turiningos diskusijos su valdžios institucijų atstovais gali tapti puikiu akstinu ne vieną dešimtį tūkstančių žmonių įdarbinančioms šalies medicinos, sveikatingumo paslaugų ir turizmo įmonėms. Juk ruduo tinkamas metas ne tik viščiukus skaičiuoti, bet ir ambicingus kitų metų planus rengti. Ypač, turint minty, kad artėja naujasis ES paramos laikotarpis”,- apibendrina klasterio vadovas.

Konferencijos programa ir registracija: www.litcare.com

Gražvydas Morkus,
Lietuvos medicinos turizmo klasterio vadovas,
Mob.: 8 614 00105

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.