Laiškas: Darbo kodekso liberalizavimas paremtas beprotybe

2015-06-15

Nuo 2003 metų tebegaliojantį ir eilę straipsnių pakeisti spėjusį darbo kodeksą kūrė  žymių mokslininkų, profsąjungų, darbdavių ir visuomenės grupių atstovai, pasiremdami vidurio Europos šalių: Slovakijos, Čekijos, Lenkijos patirtimi.

Šios šalys šiandien yra ekonomiškai saugiausios ir ramiausios šalys vidurio Europoje ir išgyvena geriausius savo laikus per visus krizinius laikotarpius.

Tuo tarpu Lietuvai su savo valdžia nesiseka: vieni per naktį nubraukė pašalpas neįgaliesiems, daugiavaikėms motinoms,  kiti - save vadinantys ,,tipo socialdemokratais“  - lekia ristele skubėdami vergalizuoti darbo santykius,  taip padidinant darbingiausių piliečių emigraciją, bei socialinę atskirtį.

Šių destrukcinių teiginių rinkinys vadinamas „mokslininkų ruoštu naujuoju Socialiniu Modeliu“. Ir grindžiamas jis geležine absurdo logika: kapitalas, gavęs teisę remtis naujai vergalizuotu darbo kodeksu, galės laisvai kurti darbo vietas, nes lengviau galės atleisti darbuotojus iš darbo, padidės darbo našumas ir t.t!

Tik pavartojęs haliucinogeninių medžiagų  galėčiau  teigti, kad  ryškiai korupciniais bruožais  persmelktas projektas padės sustabdyti emigraciją, pakelti darbo užmokestį, sukurti naujų  darbo vietų, padidins darbo našumą.

Tuo tarpu šalies aukščiausi valdininkai ne tik nesigėdija proteguoti šį projektą, bet dar ir skuba jį priimti.

Kažin, ką vartojo – ar kaip kodavosi – Premjeras, kad jam jau nereikia Europos šalyse praktikuojamo socialinio dialogo su profsąjungomis, nes (p. Butkevičiaus žodžiais): ,,sprendimus priimti reikia greitai, nes dabartinė situacija verčia didinti konkurenciją darbo rinkoje“.

Taip mąstant išeina, kad  ,,Maxima“ dirbanti pardavėja, lyginant su tokia pat pardavėja Vokietijoje, dirbs našiau ir taps konkurencingesnė tik tada, kai dirbs po 50-60 valandų per savaitę, o jos poilsio laikas bus sumažintas iki minimumo!!!

Tokį absurdą girdime visur dėl to, kad nesiseka su savo valdžia Lietuvai. Šiuo metu visame pasaulyje, o taip pat ir mūsų šalyje, dėl aiškios plėtros vizijos stokos, bei investicijų stygiaus, mažėja darbo našumas.  

Tačiau ši situacija Lietuvoje formuojasi ne dėl Europos standartus  atitinkančio ir galiojančio darbo kodekso, bet  dėl nepakankamo inovatyvumo, nepakankamų investicijų į technologijas, gamybos plėtrą ir pasitikėjimo politinėmis institucijomis stokos. Ar galimos investicijos, jei nesi tikras kas užplauks vyriausybei?

Jei pagal darbo našumą Lietuva siekia 70 % euro zonos vidurkio, tai pagal investicijas į technologijas Lietuva užima vieną paskutinių vietų Europoje. Žemiau mūsų tik Rumunija, Bulgarija ir Latvija. Kitaip tariant, patys verslininkai bijo investuodami rizikuoti, tačiau mes keičiame tinkamai funkcionuojantį darbo kodeksą. 

Žinomiausių ekspertų išvados aiškios: menkos investicijos į Lietuvą yra dėl mažo pasitikėjimo politinėmis institucijomis, chaotišku įstatymų priėmimu, interesų grupių įtaka, nesivadovaujant ekonomine logika, bet ne galiojantis darbo kodeksas.

Kaip pavyzdys gali būti Vokietija, kur darbo įstatymai ryškiai griežtesni nei Lietuvoje, bet ten nuolat investuojama. Tad kam ir dėl ko premjeras pasižadėjo įnešti tokią sumaištį Lietuvoje ?

Beatodairiškas, kaip ne keista ne liberalo, bet ,,socialdemokratų vado“, skubėjimas į praeitį, nebeklausant sveiko proto ir pateikiant Seimui svarstyti sunkiai suvokiamų, nuo realybės, teisingumo ir protingumo kriterijų atitrūkusį darbo kodekso projektą tik patvirtina ekonomikos ekspertų nuostatas.

Kelių būtinų Darbo Kodekso straipsnių pakeitimas, nuoseklios derybos su socialiniais partneriais būtų pademonstravę Europos šalims, kad dabartinė Lietuvos valdžia brandi, demokratiška,  turinti savo ilgalaikę strategiją ir viziją.

Kęstutis Juknis
Pirmininkas
Lietuvos profesinė sąjunga "Sandrauga"
(8-37) 20 65 97
kestutis@sandrauga.lt

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.