Aktyvesnis bendradarbiavimas Baltijos jūros regione lemtų šalies eksporto apimčių didėjimą

2011-05-05

Šalies verslui pravartu atsigręžti į Baltijos jūros regioną - įmonės jame gali rasti stiprių partnerių, pasinaudoti moksliniais tyrimais, sukaupta praktika, sukurti pažangesnius produktus ir paslaugas bei lengviau įsilieti į naujas rinkas, buvo pažymėta Vilniuje vykusiame renginyje „Baltijos jūros regionas bendradarbiauja: kokios galimybės atsiveria Lietuvos verslui?".

Pasak Ūkio ministerijos Inovacijų ir žinių visuomenės departamento Inovacijų politikos skyriaus vedėjos Rimos Putkienės, Lietuvos verslas aktyviai bendradarbiaudamas su Baltijos jūros regiono valstybėmis, iš jų gali semtis vertingos patirties, nes, pavyzdžiui, tiek Švedija, tiek Suomija pagal inovacijų veiklos rezultatus pirmauja ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. „Įmonės, įsitraukusios į bendradarbiavimą regione, gali rasti naują verslo partnerių, kartu su jais įgyvendinti pelningų projektų, ir sukurti naujų produktų. Turint partnerių kitose šalyse, galima padidinti ir eksporto apimtis", - pažymėjo R. Putkienė.

Ūkio ministerijos atstovė teigė, kad, Lietuvos smulkus ir vidutinis verslas yra stiprus ir pažangus. „Pavyzdžiui, nemažai šalies įmonių, ypač veikiančių informacinių technologijų srityje, teikia kokybiškas ir palyginti nebrangias paslaugas ir produktus. Deja, dažnai jos net nebando palyginti savęs su kitų Baltijos regiono šalių įmonėmis ir nežino, savo galimybių ir inovatyvumo lygio. Jei verslas aktyviau ieškotų partnerių kitose šalyse, labai tikėtina, kad atrastų nišų veiklos plėtrai", - sakė R. Putkienė.

Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas akcentavo, kad Baltijos jūros makroregionas yra viso Lietuvos ūkio plėtros perspektyva ir galimybė. Pasak viceministro, regionų bendradarbiavimo naudą šalių ūkio stiprinimui pripažįsta bene visos Europos šalys. Pasak jo, balandžio mėnesį buvo patvirtinta antroji Europos Sąjungos makroregiono strategija, kuri bus skirta Dunojaus baseino regiono šalims - Vokietijai, Austrijai, Slovakijai, Čekijai, Vengrijai, Slovėnijai, Rumunijai, Bulgarijai ir kitoms. Su šiuo makroregionu Baltijos jūros regiono šalys taip pat planuoja aktyviai bendradarbiauti, taigi plėtros ir eksporto nišų ateityje tik daugės.

„Būtų labai gerai, jeigu mums pavyktų pasiekti, kad Baltijos jūros regionas taptų verslo prasme geriausiu makroregionu Europos Sąjungoje, kur verslas galėtų aktyviai plėtotis, jausti, kad jų iniciatyvos yra paremiamos ir peržengus nacionalines sienas ir kad atsirastų bendra sąveika", - teigė Seimo narys Petras Auštrevičius.

Švedijos Inovacinių sistemų agentūros VINNOVA programų direktorė Karin Nygard Skalman pažymėjo, kad, norint konkuruoti su Kinija, Indija ar kitomis didelėmis rinkomis ir tapti konkurencingais pasauliniu lygiu, būtina Baltijos jūros regiono šalims kurti strateginius aljansus įvairiausiose srityse. „Nors Švedija labai stipri inovacijų srityje, mes suprantame, kad mūsų tik devyni milijonai žmonių - tiek per mažai kritinei masei sudaryti. Mums būtina bendradarbiauti su kitomis šalimis, stipriais partneriais ir geriausia jų ieškoti tarp valstybių esančių kaimynystėje", - akcentavo K. N. Skalman.



Renginyje pristatyta regioninį bendradarbiavimą skatinanti ES Baltijos jūros regiono strategija ir jau pradėta įgyvendinti Lietuvos ir Švedijos koordinuojama Baltijos jūros regiono programa „BSR Stars". Minėta programa padės plėstis mažoms ir vidutinėms įmonėms, klasteriams ir inovacijų centrams.

Renginys įgyvendintas ES priimtos Baltijos jūros regiono strategijos rėmuose ir skirtas supažindinti Lietuvos įmones su regiono inovacijų politikos teikiamomis galimybėmis verslo plėtrai.

Baltijos jūros makroregionas jungia 11 šalių - Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją, Rusiją, Švediją, Norvegiją, Islandiją, Daniją, Vokietiją ir Lenkiją. Nors ES Baltijos jūros regiono strategija skirta ES narėms, tačiau į bendradarbiavimo veiklas įtraukiamos ir Rusija, Islandija, Norvegija. Baltijos jūros regione gyvena apie 110 mln. gyventojų. Šiaurės - Baltijos šalių ekonomika kartu sudėjus yra 9-ta didžiausia pasaulyje ekonomika.

Apie ES Baltijos jūros regiono strategiją:

Baltijos jūros regiono (BJR) strategija yra pirmoji ES istorijoje makroregioninė strategija, kurioje konkretūs veiksmai nukreipti į visas suinteresuotas regiono šalis. Siekiant didesnio mobilumo regione, regioninės darnos ir tvarios ekonomikos augimo, skatinamas ne tik politikų ir institucijų, bet ir verslo bei mokslo bendradarbiavimas. Įgyvendinant prioritetinį BJR strategijos veiksmų planą tris iš 15-os sričių koordinuoja Lietuva. Daugiau informacijos apie šią strategiją galima rasti:
http://www.urm.lt/index.php?1421467514
http://www.ukmin.lt/lt/veikla/veiklos_sritys/ino/strategijos/BJRS/index.php.

Šis renginys yra Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos administruojamos „Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo pristatymo" kampanijos dalis. Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis.

Evelina Stankevičiūtė, „Integrity PR" projektų vadovė
T: +370 5 268 5135
M: +370 686 03848
evelina@integrity.lt

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.