„Mūsų kaimynų latvių ir estų skaičiai daug kuklesni. Nors vyrauja nuomonė, kad startuoliai, pradedantys dirbti su internetinių žaidimų kūrimu nieko neuždirba, turime skaičių, galinčių įrodyti priešingai“, – teigia M. Pareščius.

Situacija Ukrainoje teigiamai veikia internetinių žaidimų rinką

Asociacijos prezidento teigimu, Rusijos internetinių žaidimų rinka yra ženkliai didesnė nei kino ar televizijos rinka. „Rusijoje yra nemažai programuotojų, kurie jau antrą dešimtmetį kuria žaidimus pasaulinėms rinkoms. Nemažai sėkmingų žaidimų kūrimo studijų šiuo metu patiria krizę, žmones spaudžia nežinomybė ir valdžios blaškymasis, dėl karo Ukrainoje taikomos sankcijos, todėl dalis ieško būdų stabilizuoti padėtį įmonėse, palieka Rusiją ir įsikuria Europos Sąjungos valstybėse, ne išimtis ir Lietuva. Lietuva pasauliniame žaidimų kūrimo industrijų žemėlapyje – tik mažas taškelis ir vertinant situaciją Ukrainoje bei Rusijoje iš verslo pusės, dabar yra puiki galimybė pritraukti į Lietuvą perspektyvias Rytų Europos kompanijas-lyderes, kurios savo šalyse galynėjasi su dideliais mokesčiais. Įmonėms, į Lietuvą perkėlusioms savo pagrindinius biurus, nebereikia galvoti apie valiutos devalvaciją ar valstybės pastangas vėl ir vėl reguliuoti rinką“, – sako M. Pareščius.

Lietuva – patogi vieta kurtis žaidimų industrijai, nes dažnas programuotojas yra universalus, linkęs mokytis naujų programavimo kalbų, o dirbantis ne žaidimų kūrimo sferoje žmogus gali nesunkiai persikvalifikuoti. Patogias sąlygas suteikia didelis kiekis verslininkų, ieškančių kokybiškai dirbančių profesionalų, ir mokymo institucijų, galinčių paruošti tinkamus darbuotojus. „Lietuva yra stipri ir gali užsidėti taškelį žaidimų industrijos žemėlapyje, tačiau vis dėlto dar ne tašką, kuriame būtų lengva startuoti, įkūrinėti naujas studijas ar kurti žaidimus“, – šalies pozicijas vertina asociacijos prezidentas.

Internetiniai žaidimai Lietuvoje – nuo Nepriklausomybės atgavimo

Bene nuo 1990 metų pabaigos lietuviai vis prisiliesdavo prie internetinių žaidimų kūrimo, tačiau jie dažniausiai iškeliaudavo į užsienio rinkas – Lietuvos kompanijos, bendradarbiaudamos su užsienio įmonėmis, programuodavo dalį žaidimo. Pirmieji lietuvių bandymai įsilieti į žaidimų rinką buvo dar tuomet, kai namuose atsirado pirmieji asmeniniai kompiuteriai, jungiami prie televizorių. „Lietuviai versdavo žaidimus į lietuvių kalbą, bandydavo nulaužti juos, kad galėtų plačiau paskleisti – iki šių dienų tokia veikla išsivystė iki patogios rinkos tiek žaidimų kūrimui, tiek jų platinimui bei technologinių sąlygų piratauti Lietuvoje, deja, bet tai pilkoji šios rinkos pusė. Nors internete žaidžia 500-700 tūkst. interneto vartotojų iš Lietuvos, jie nėra itin mokūs – tinkle galima rasti ir mokamų, ir nemokamų žaidimų, o linkusių mokėti žaidėjų skaičius nesiekia ir dešimties procentų. Todėl žaidimų kūrėjams rekomenduoju Lietuvą rinktis tik kaip starto šalį: išbandžius naujai sukurtą žaidimą ir ištaisius klaidas bei pasitikrinus idėją, žaidimą galima siūlyti ir užsienio rinkų žaidėjams. Įėjimo į dideles rinkas kaštai – žymiai didesni ir padarytos klaidos gali turėti rimtų finansinių pasekmių“, – teigia M. Pareščius.

Jo vertinimu, Lietuvoje verslui taikomi mokesčiai yra vieni mažesnių Europoje, tad žaidimų kūrėjai iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ir kitų šalių, kuriose žaidimų industrija yra stipri, ieškodami ekonomiškai pozityvesnių rinkų, linkę kurtis Lietuvoje. „Šiuo metu Lietuvą savo namais vadina kelios dešimtys žaidimų studijų. Mes bendraujame su jais, kai kurie yra mūsų nariai. Šiuo metu kalbiname keletą naujai besikuriančių Lietuvoje žaidimų studijų ir manau, kad laikui bėgant Lietuva galės tapti žaidimų industrijos inkubatoriumi“, – pasakoja asociacijos prezidentas. Kalbėdamas apie internetinių žaidimų startuolius jis pozityviai žvelgia į ateitį: išmanydama rinką, jos pokyčius, šalies mokestinę bazę, galimybes pasinaudoti Europos Sąjungos paramos projektais tokioms organizacijoms, asociacija gali padėti kompanijoms įsitvirtinti Lietuvoje, sukurti naujų darbo vietų ir pasiūlyti naujų internetinių žaidimų šalies ir užsienio rinkoms, didindama Lietuvos – kaip žaidimų rinkos startuolio – įvaizdį.

Lina Venskaitytė
Managing Partner
Nova media
+370 614 17885
lina.venskaityte@novamedia.lt