Seimo nario G. Tamošiūno pranešimas: parlamentaro pataisos palengvins smulkaus verslo galimybes gauti paskolą

2014-12-03

Seimo Darbo partijos frakcijos nariai imasi iniciatyvos suvienodinti atidėjinių apmokestinimo tvarką kreditus teikiančioms finansų įstaigoms. Seimo narys Gintaras Tamošiūnas užregistravo Pelno mokesčio įstatymo 17, 25 ir 27 straipsnių pataisas, leisiančias atidėjinius priskirti prie leistinų atskaitymų ne tik bankams ir kreditų unijoms, bet ir kitoms finansinėms įstaigoms. Skaičiuojama, jog priėmus G. Tamošiūno siūlomas pataisas, paskolos smulkiesiems verslininkams galėtų atpigti apie 10–12 proc.

„Pagal Finansų įstaigų įstatymą, visos finansų įmonės įpareigotos formuoti atidėjinius veiklos rizikai mažinti. Skirtumas tik tas, kad iki šiol ne visos finansų įstaigos galėjo priskirti juos prie leistinų atskaitymų. Dabar šis aspektas būtų suvienodinamas“, – sako pataisų iniciatorius Seimo narys, Darbo partijos atstovas G. Tamošiūnas.

Pasak Seimo nario, šios pataisos yra teikiamos remiantis Darbo partijos pasirašyta bendradarbiavimo su Verslo konfederacija sutartimi, kurioje yra numatytas įsipareigojimas gerinti sąlygas verslui.

„Teikiamos pataisos leis įvesti daugiau sąžiningos konkurencijos paskolų rinkoje. Taikant vienodą apmokestinimą visoms kreditus teikiančioms bendrovėms, galiausiai laimės paskolų gavėjai, kurie galės pasiskolinti palankesnėmis sąlygomis“, – sako Seimo narys.

Tokia pataisa mažintų bendrovių veiklos kaštus ir leistų finansų įstaigoms bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą sumažinti apie 10–12 proc. ir padidintų mikrokreditų prieinamumą smulkiam verslui. Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos duomenimis, šiuo metu apie 15 proc. paskolų imama verslo tikslais.

Pagal siūlomą projektą, atidėjinius priskirti prie leistinų atskaitymų būtų leidžiama visoms į oficialų Lietuvos banko vartojimo kredito teikėjų sąrašą įrašytoms įmonėms. Į jį įtraukti bankai, kredito unijos, lizingo, vartojimo kredito ir kitos finansines paslaugas teikiančios bendrovės.

Vartojimo kreditus teikiančios bendrovės, kurios nėra kredito įstaigos, skiriasi nuo bankų ir kitų kredito įstaigų tuo, kad jos nepriima indėlių ar kitų grąžintinų lėšų. Tačiau visais kitais atžvilgiais tokių bendrovių veikla, reikalavimai teikiamoms vartojimo kredito paskoloms ir priežiūra yra analogiška kaip ir kredito įstaigų.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad verslui reikia suteikti prieigą prie skirtingų finansavimo šaltinių ir būtina užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas kredito paslaugas teikiantiems rinkos dalyviams. „Turi būti sudarytos sąlygos įmonei pasirinkti finansavimą, priklausomai nuo jos poreikių, dydžio. Ar tai bus bankas, kredito unija, lizingo ar vartojimo kreditų bendrovė – rinktis turi pati įmonė, o valstybė turi užtikrinti sąlygas visiems konkuruoti teisėtoje rinkoje“, – sako V. Sutkus.

Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos valdybos narys Saulius Žilinskas sako, jog smulkiam verslui labai trūksta prieinamo kreditavimo, todėl bet kokios iniciatyvos, gerinančios šią situaciją, yra sveikintinos. Jam pritaria ir Kreditavimo santykių instituto ekspertas Paulius Astromskis. „Kredito prieinamumas yra labai svarbu mažoms įmonėms vadinamiesiems trumpalaikiams finansiniams šokams suvaldyti, pvz., pristigus apyvartinių lėšų, vėluojant apmokėjimams, esant darbų sezoniškumui. Moksliniai tyrimai parodė, kad būtent dėl operatyvesnės procedūros, mažesnės biurokratijos ir dėl to, kad mažo kredito jiems reikia trumpam laikui (taip atsakė per 80 proc. respondentų) – vartotojai ieško alternatyvų tradicinėms kredito įstaigoms“, – sakė P. Astromskis. Pasak jo, įprastai atidėjiniais leidžiama mažinti apmokestinamąsias pajamas ir vartojimo kreditus teikiančioms finansų įstaigoms. Tokia praktika galioja 22 Europos Sąjungos šalyse. 

Darbo partijos informacijos centras
Tel. (8 5) 239 6956, mob. 8 620 75 098

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.