Seimas pritarė Respublikos Prezidentės teiktoms Advokatūros įstatymo pataisoms

2014-06-10

Pranešimas VIR

(iš plenarinio posėdžio)

 

Seimas, 90 parlamentarų balsavus už ir 9 susilaikius, priėmė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės grąžintą Advokatūros įstatymą su visomis šalies vadovės teiktomis pataisomis (projektas Nr. XIIP-1688GR), pakeisdamas savo 2014 m. gegužės 8 d. priimtą Advokatūros įstatymo pataisų įstatymą Nr. XII-867, kurį Respublikos Prezidentė buvo grąžinusi.

Seimo priimtomis pataisomis įstatyme buvo įtvirtinta nuostata, kad tas pats asmuo vienu metu gali būti tik vieno Lietuvos advokatūros organo, išskyrus visuotinį advokatų susirinkimą, narys. Šis apribojimas neužkerta kelio tam pačiam asmeniui vienu metu kandidatuoti į kelis Lietuvos advokatūros organus, neribojant kadencijų skaičiaus, tačiau iki rinkimų rezultatų tvirtinimo jis turi pasirinkti, kokio Lietuvos advokatūros organo nariu pageidauja būti. Neribotam kadencijų skaičiui šalies vadovė nepritarė.

Pagrindiniu grąžinto teisės akto svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė sprendimą nepritarti Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės teikiamiems siūlymams. Komitetas nutarė siūlyti Seimui priimti Advokatūros įstatymo 58, 60, 61 straipsnių pakeitimo įstatymą (Nr. XII-867) be pakeitimų.

Savo sprendimą komitetas grindė šiais argumentais:

Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, todėl advokato kaip teisingumo pagalbininko funkcija pripažįstama konstitucine;

Pagal Lietuvos advokatūros įstatymo (toliau – LAĮ) nuostatas, advokatu siekiantis tapti asmuo turi atitikti LAĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus (turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, būti nepriekaištingos reputacijos ir kt.);

Vadovaujantis LAĮ 39 straipsnio nuostatomis advokatas privalo laikytis įstatyme nustatytų reikalavimų (sąžiningai atlikti savo pareigas, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų, saugoti advokato veiklos metu jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti ir kt.);

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą doktriną – asociacijos, įsteigtos pagal viešąją teisę (reguliuoti atitinkamas profesijas), negali būti prilygintos fizinių ir juridinių asmenų savanoriškai įsteigtiems susivienijimams, kurie yra kuriami ir veikia įgyvendinant Konstitucijos 35 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnyje įtvirtintą asociacijų laisvę;

Vadovaujantis išdėstytu, Lietuvos advokatūra yra svarbi Lietuvos teisinės sistemos dalis, todėl esminės nuostatos, susijusios su Lietuvos advokatūros valdymo organų reglamentavimo klausimais, gali būti reguliuojamos įstatymu.

Tokiam siūlymui Seimas, 62 parlamentarams balsavus už, 13 – prieš ir 20 susilaikius, nepritarė.

Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip pusė, o už konstitucinį įstatymą - ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių. Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Šiuo atveju pakartotinai apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, o už konstitucinį įstatymą – daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

Saulė Eglė Trembo
Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
2396203
rsv@lrs.lt

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.