Verslininkai sieks į socialinį dialogą įtraukti daugiau partnerių
2014-03-17
Susitikime su Lietuvos verslo konfederacijos ( LVK ) atstovais Lingailė Biliūnaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ( SADM ) struktūrinės paramos skyriaus vedėja, pristatė ministerijos prioritetus naujuoju 2014-2020 metų ES finansavimo laikotarpiu.
Ministerijos atstovė teigė, kad ir 2014-2020 metų finansiniu laikotarpiu bus skatinamas verslumas suteikiant lengvatines paskolas (iki 86 000 Lt) naujiems verslams. Jau dabar ši priemonė gerai pasiteisino -- per ketverių metų laikotarpį ja pasinaudojo 160 įmonių, sukurta daugiau kaip 1500 naujų darbo vietų. Todėl verslas išsakė poziciją, kad tokie projektai turi būti tęstiniai, ir užtikrinti, kad finansuoti verslai ir toliau sėkmingai plėtotųsi.
Pasak L.Biliūnaitės, finansinė parama yra tik dalis pagalbos, kurią SADM suteikia ir suteiks naujiems verslams. Aktyviai dar taikoma mentorystės programa, kurios esmė - prižiūrėti ir suteikti žinių jauniems verslininkams kuriant savo įmones.
Ministerijos planuose ir toliau numatoma finansuoti "pirmojo darbo" programą, kuri suteikia galimybę verslui gauti kompensaciją sukuriant darbo vietas patirties neturinčiam jaunimui (iki 29 metų amžiaus). Pagal šią programą numatoma, kad darbdaviui gali būti valstybės subsidijuojama 12 mėnesių darbuotojo atlygis.
LVK atstovai mano, kad ši programa turi būti lankstesnė, atkreipiamas dėmesys į iki 18 metų dirbusius bei iš užsienio grįžusius jaunus žmones, kuriems privalo būti taikoma ši priemonė.
INFOBALT viceprezidentas Tomas Milaknis atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu ministerijų vykdomos perkvalifikavimo programos sunkiai patenkina verslo poreikius, ir tai ypač pastebima IT sektoriuje, todėl čia būtinos permainos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė A.Pabedinskienė sakė, kad šiuo metu įgyvendinamos darbuotojų perkvalifikavimo programos yra gana efektyvios. 2013 metų duomenimis, beveik 97 proc. perkvalifikuotų darbuotojų grįžo į darbo rinką. Užpraėjusiais metais šis skaičius siekė tik 65 procentus.
Verslo atstovai mano, kad į šį procesą reikėtų įtraukti ir Darbo biržą, kuri turėtų dirbti ne tik su bedarbiais, bet kartu ir su jau dirbančiaisiais.
Ministerijos atstovai su LVK aptarė ir Darbo kodekso pakeitimus. Kaip teigia SADM atstovai, darbo santykius reglamentuojantis įstatymas yra pasenęs, o lygiai po metų bus parengtas naujas kodekso projektas.
Susitikime aptartas Bendradarbiavimo memorandumas dėl jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo, kurį pasirašė 15 skirtingų institucijų. Dokumentu siekiama, kad 2014-2020 metų laikotarpiu jaunimas darbo rinkai būtų ruošiamas tikslingai, atsižvelgiant į šalies ūkio poreikius, o netekęs darbo - per keturis mėnesius gautų jo kvalifikaciją atitinkantį darbo pasiūlymą. Memorandumas buvo pasirašytas 2014 metų sausio 14 dieną.
Įgyvendinant memorandume užsibrėžtus tikslus ministerija jau artimiausiu metu kurs programas, kurios skatins jaunus žmones atlikti tikslines praktikas studijų laikotarpiu, bei sieks, kad darbo neturintis jaunimas persikvalifikuotų į paklausias profesijas.
Kovo mėnesį Seime bus svarstomi du įstatymų projektai, kurie numato jaunimo užimtumo rėmimą, vieną projektą yra parengusi SADM, antrąjį - Prezidentūra.
LVK veikloje dalyvaujanti Lietuvos miško savininkų asociacija domėjosi ministerijos vykdoma Paslaugų kvitų programa. Pagal šį projektą, iki 60 dienų vienam darbdaviui dirbantis žmogus, kurio atlygis ne didesnis kaip 6000 Lt, gali naudotis paslaugų kvitu.
Ši sistema naudinga verslui, kadangi darbdavys apmokestinamas tik socialinio draudimo mokesčiu. Tiesa, dabar ši sistema galioja tik sodininkams, ūkininkams ir miškininkams.
LVK atstovai ragino ministeriją reformuoti dabar egzistuojantį trišalį socialinį dialogą ir kurti naują -- daug labiau socialiniams partneriams atstovaujančią sistemą.
2010 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš Vyriausybės gavo nurodymą aktyviau įtraukti pilietinę visuomenę į valstybės valdymą. Dabar egzistuojanti Trišalė taryba, kurią sudaro kai kurių profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovai, nebeatitinka XXI amžiaus realijų, kai Europos šalyse į socialinį dialogą įtraukiamos platesnės visuomenės grupės. Užsibrėžtos reformos nebuvo įgyvendintos, nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija laikosi nuostatos, kad Trišalę tarybą turi sudaryti daugiau socialinių partnerių.
Lietuvos verslo konfederacijos vadovų nuomone, dabartinė situacija turi būti keičiama, kadangi Trišalė taryba yra tapusi "uždaru klubu" ir nėra galimybės dialoge dalyvauti skirtingiems socialiniams partneriams.
"Naujas darinys turi atstovauti daug platesnėms socialinėms grupėms. Į veiklą reikia įtraukti mokslo, jaunimo, kitas nevyriausybines organizacijas, daugiau verslo ir darbuotojų interesams atstovaujančių organizacijų", -- sako LVK prezidentas Valdas Sutkus .
Pasak V.Sutkaus, paskutinieji bandymai keisti Darbo kodeksą įrodo, kad Trišalė taryba turi lanksčiau žiūrėti į verslo procesus: "Mes buvome pasiūlę ne vieną Darbo kodekso pakeitimą, tačiau buvo atmesti net ir tie, kurie turėjo padėti tiek verslui, tiek ir darbuotojams mažinti biurokratinį mechanizmą, ypač modernizuojant apskaitą, taikant naujas technologijas, jau nekalbant apie darbo rinkos liberalizavimo reikalus".
SADM atstovai sutinka, kad šiuo metu galiojantis modelis turi būti keičiamas. Jau parengtas naujas Lietuvos ekonominių ir socialinių reikalų tarybos projektas, kuris laukia svarstymo.
LVK atstovai teigė, kad būtina tartis, kaip turi būti atstovaujama skirtingoms socialinėms grupėms, kadangi šiuo metu taikoma praktika yra morališkai pasenusi. Verslo atstovai įsitikinę, kad įstatymo pataisos ir reformos dar labiau skatins skirtingas institucijas ir organizacijas kalbėtis bei rasti sprendimus.
Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.