Lietuvos verslo konfederacijos pozicija dėl referendumo ir jo galimų pasekmių

2014-02-24

Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) yra aktyvi ir konstruktyvi valstybės institucijų partnerė, turinti ilgametę patirtį prisidedant prie teisinės bazės tobulinimo, verslo sąlygų gerinimo, investicijų skatinimo, kitų visuomenei ir verslui aktualių klausimų sprendimo.

LVK ir jos nariai yra suinteresuoti saugios ir stabilios teisinės aplinkos verslo plėtojimui sukūrimu. Atsižvelgiant į tai, savo narių vardu išreiškiame didelį susirūpinimą dėl organizuojamo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo (toliau – Referendumas) ir jo galimų neigiamų pasekmių visam Lietuvos Respublikoje vystomam verslui, neatsižvelgiant į jo pobūdį.

Referendumu iš esmės siekiama šių pagrindinių pakeitimų:

  1. Sumažinti referendumo inicijavimui privalomą Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimo teisę, skaičių iki 100 tūstančių, taip pat numatant, kad referendumu priimti sprendimai gali būti keičiami tik referendumu;
  2. Nustatyti, kad žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei;
  3. Nustatyti, kad valstybinės ir bendruomeninės reikšmės gamtos išteklių ir naudojimo klausimai sprendžiami tik referendumu.

Toliau šioje pozicijoje plačiau pasisakysime dėl siūlomų 2 ir 3 iš aukščiau nurodytų siūlomų pakeitimų.

Dėl žemės nuosavybės

Tuo atveju, jei Referendumas įvyktų ir siūlomi pakeitimai būtų priimti, visa Lietuvos Respublikoje esanti žemė (ne tik žemės ūkio, bet ir komercinė, visuomeninė ir kita), nuosavybės teise galėtų priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei. Atitinkamai, iš teisėtų žemės savininkų sąrašo būtų eliminuojami visi Lietuvos Respublikoje įsteigti ir veikiantys juridiniai asmenys bei užsienio subjektai.

Toks teisinis reguliavimas sukeltų visišką chaosą valstybėje, kadangi žemė, kuri šiuo metu teisėtai priklauso juridiniams asmenims bei užsienio subjektams turėtų būti valstybės privalomai išperkama. Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją bei ypač ribotus Lietuvos Respublikos finansinius išteklius (valstybės biudžete nėra 443 mln. litų kompensuoti sumažintoms pensijoms ir pan.), žemės, esančios visoje Lietuvos teritorijoje, išpirkimas iš juridinių asmenų ir užsienio subjektų būtų neįmanomas bei praktiškai neįgyvendinamas.

Žemės neatlygintinis paėmimas nebūtų įmanomas, kadangi tai pažeistų esamų žemės savininkų teisę į nuosavybės neliečiamumą ir, mūsų manymu, prieštarautų kertinėms Lietuvos Respublikos Konstitucijos vertybėms ir Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams prisiimtiems Europos žmogaus teisių konvencija ir kitais dokumentais.

Toks reguliavimas visiškai išsibalansuotų Lietuvos verslo aplinką ir žemės rinką, kadangi dėl sutrumpėjusio galimų žemės savininkų sąrašo parduoti žemę taptų itin sudėtinga. Taigi Lietuvoje verslą vykdantys juridiniai asmenys būtų priversti žemę savanoriškai parduoti fiziniams asmenims už ženkliai žemesnę nei rinkos kainą (pasiūlai viršijant paklausą) ir dėl to patirti milžiniškus nuostolius arba bylinėtis su Lietuvos Respublika dėl žemės išpirkimo už rinkos kainą. Toks reguliavimas taip pat lemtų situaciją, kad Lietuvos Respublikoje įsivyrautų keli stambūs žemvaldžiai fiziniai asmenys, įsigiję neribotą žemės plotą.

Negana to, visi juridiniai asmenys žemę, ant kurios yra juridiniams asmenims priklausantys statiniai (pvz., gamyklos ir pan.) galėtų valdyti tik nuomos ar kitais pagrindais. Tai sudarytų sąlygas žemės savininkams fiziniams asmenims piktnaudžiauti savo, kaip žemės savininko, teisėmis, reikalaujant nepagrįstai didelių mokesčių už naudojimąsi žeme, kas lemtų verslą vykdančių asmenų bankrotą ir Lietuvos nepatrauklumą vykdyti bet kokiam verslui.

Be to, esame įsitikinę, kad draudimas žemę nuosavybės teise valdyti užsienio subjektams pažeistų ir vieną iš Europos Sąjungos (toliau – ES) garantuojamų pagrindinių laisvių – laisvą kapitalo judėjimą. Atitinkamai, Europos Komisija turėtų teisę pradėti ES teisės pažeidimo procedūrą ir reikalauti pakeisti ES teisei prieštaraujančias nuostatas, o Lietuvai neįvykdžius šių reikalavimų, kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Už pažeidimus, Lietuvai galėtų būti skiriama piniginė bauda nuo 741 iki 44,460 eurų per dieną. Negana to, ES valstybės narės galėtų apriboti ES teisę pažeidžiančios narės (Lietuvos) balsavimo teises ES Taryboje, sprendžiant Lietuvai svarbius klausimus.

Dėl gamtos išteklių naudojimo

Mūsų nuomone, toks reguliavimas, neapibrėžiant, kokie ištekliai yra laikytini valstybinės ir bendruomeninės svarbos, visiškai sustabdytų bet kokių gamtos išteklių, būtinų verslo vykdymui, išgavimą ir lemtų ne tik gamtinius išteklius išgaunančių įmonių bankrotą, tačiau ir neapskaičiuojamo dydžio žalą vartotojams.

Minėtas Referendumo iniciatorių siūlomas teisinio reguliavimo pakeitimas turėtų drastiškų neigiamų pasekmių visam Lietuvos Respublikoje veikiančiam verslui bei vartotojams.

LVK pasisako už gerai apgalvotus žemės nuosavybės reguliavimo pokyčius, įtvirtinančius aiškią ir skaidrią sistemą, užkertančią kelią piktybiškam spekuliavimui žemės nuosavybe. Įgyvendinant žemės nuosavybės reguliavimą, siūlome išnagrinėti kaimyninių šalių (Latvijos, Estijos) bei ES senbuvių narių (Vokietijos, Austrijos) praktiką.

Latvijoje ribojimai juridiniams asmenims įsigyti žemės ūkio paskirties žemės yra siejami tik su juridinio asmens kapitalo kilme, t.y. juridinis asmuo privalo turėti dalį latviško kapitalo, ar kapitalo iš valstybių, su kuriomis Latvija yra sudariusi sutartis dėl investicijų apsaugos.

Estijoje juridiniams asmenims, siekiantiems įsigyti daugiau kaip 10 ha, keliamas reikalavimas bent 3 metus užsiimti žemės ūkio veikla, kitu atveju yra reikalingas atitinkamos savivaldybės institucijos leidimas.

Vokietijoje Žemės ūkio paskirties žemės pardavimui taikoma stipri administracinė kontrolė. Neleidžiama sudaryti pirkimo-pardavimo sandorio, jeigu: 

Austrijoje leidimą pirkti žemės ūkio paskirties žemę piliečiams ir užsieniečiams suteikia regionų komisijos, kurios įvertina, ar pretendentas atitinka sąlygas. Leidimas gali būti neišduotas, jeigu: 

Siūlome tobulinti Žemės ūkio paskirties įsigijimo laikinąjį įstatymą (2, 4 straipsnius) bei papildyti jį naujais straipsniais, atsižvelgiant į kaimyninėse valstybėse ir ES senbuvėse susiklosčiusią praktiką. Kviečiame atsisakyti perteklinio reguliavimo, turėsiančio neigiamų pasekmių šalies verslui ir visuomenei.  

Valdas Sutkus
Prezidentas    

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.