Viešoje erdvėje pasirodė komentaras apie tai, kad švietimo ministerijos pavaldume esančias profesines mokyklas reikia perduoti savivaldybių žinion.

Profesinio mokymo kokybės klausimas yra vienas svarbiausių kalbant apie jaunų žmonių paruošimą darbo rinkai ir todėl dažnai susilaukiama įvairiausių, tačiau ne visada pamatuotų, siūlymų.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos š.m. vasario 4 d. prezidiumo posėdyje vienbalsiai buvo nuspręsta, kad tokie pareiškimai neatspindi visos verslo bendruomenės nuomonės ir trukdo tinkamai vykdyti pradėtas profesinio mokymo reformas.

Šiai dienai savivaldybės yra finansiškai nemotyvuotos turėti savo pavaldume daugiau įstaigų. Profesinis mokymas yra finansuojamas iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitomis lėšomis. Profesinio mokymo įstaigos lėšas sudaro: moksleivio krepšelio, profesinio mokymo ūkio ir kt. lėšos (profesinio mokymo mokinio lėšos, lėšos mokinių stipendijoms, lėšos mitybai). Kyla klausimas, koks būtų profesinio mokymo įstaigų finansavimas, kokios susiformuos darbo bei mokymosi sąlygos, jei šių įstaigų teisės ir pareigos būtų perduotos savivaldybėms?

Švietimo ir mokslo ministerija neturi jokių įrankių bei teisinių svertų priversti savivaldybes, jeigu jos nesutiks perimti savo žinion profesinio mokymo įstaigų, tai padaryti. Perdavus savivaldybėms profesinio mokymo įstaigas administracinių sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesas būtų perkeliamas iš centrinės valdžios į periferiją.

Profesinio mokymo įstaigoms perėjus savivaldybės žinion, pastarųjų valdomas turtas galėtų būti naudojamas ne tik profesiniam mokymui. Todėl kyla klausimas, kas bus atsakingas už profesinio mokymo kokybę - savivaldybė ar valstybė.