Energetikos ekspertai: ES reikalavimus siekiame atitikti kūrendami malkas
2013-11-21
Pagal 2009 m. Europos Parlamento ir Tarybos priimtą direktyvą Lietuva įsipareigojo pasiekti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis bendrajame galutiniame energijos suvartojime 2020 m. sudarytų ne mažiau kaip 23 proc. Iki tikslo įgyvendinimo Lietuvai jau dabar trūksta nedaug: 2011 m., „Eurostat“ duomenimis, net 20,3 proc. Lietuvoje suvartojamos energijos buvo gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių. Tačiau atsinaujinančios energetikos ekspertai neskuba džiaugtis: jų manymu, statistika nerodo realaus valstybės pažangumo.
Europos Komisija savo 2013 m. ataskaitoje mūsų šalį priskyrė prie tų, kuriose atsinaujinančios energijos vartojimo pažanga kol kas yra netgi didesnė negu reikalauja iškelti tarpiniai tikslai. Tačiau Lietuvos atsinaujinančių išteklių pasiskirstymas yra labai netolygus: Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. iš visų Lietuvoje naudotų atsinaujinančių energijos išteklių net 86 proc. sudarė kietasis biokuras, kitaip tariant, malkos, medienos atliekos, šiaudai ir pan. Saulės, vėjo ar hidroelektrinėse gaminamai energijai teko tik maža dalis.
Didžioji dalis Lietuvoje suvartoto kietojo biokuro, 55,9 proc., 2012 m. buvo suvartota namų ūkiuose ir tik 31 proc. panaudota elektros arba šilumos gamybai. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus teigimu, padėtis paradoksali – skaičiai rodo, kad Lietuva atsinaujinančios energetikos plėtojimo keliu žengia labai sėkmingai, o situacija su biokuru yra ypač gera, bet iš tiesų labai didelę šios energijos dalį sudaro tiesiog, pavyzdžiui, kaimuose siekiant apšildyti savo namus deginamos malkos, kas toli gražu nėra efektyviausia atsinaujinančios energijos sritis.
Jam pritaria ir biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Remigijus Lapinskas. „Nuo to, kad kažkas malkomis šildo namus, naujos darbo vietos nesikuria, energetinė nepriklausomybė nepriartėja ir kainos vartotojams nemažėja. Norint pasiekti šių tikslų, reikia sudaryti sąlygas vystytis šiuolaikiškoms, gamtos neteršiančioms ir efektyvioms elektrinėms. Kalbant apie biokurą, kol kas didžiąją dalį statistikoje atsispindinčio jo suvartojimo sudaro ne tokios elektrinės, o namų ūkiai. Malkomis kūrenamų namų gausa savaime nėra blogai, tačiau vien dėl to neturėtume džiaugtis, kad situacija su biokuru Lietuvoje yra puiki ir kad europinės direktyvos vykdomos tinkamai. Malkų naudojimas senuose pečiuose ir katiluose dėl jų menko naudingo veikimo koeficiento yra labai neefektyvus ir biokuras malkų pavidalu yra paprasčiausiai švaistomas“, – sako R. Lapinskas.
Tai, kad malkomis kūrenami namų ūkiai iškreipia statistiką ir neleidžia jai tiksliai atspindėti realios atsinaujinančios energijos naudojimo situacijos Lietuvoje, rodo ir dar vienas faktas. Nors iš atsinaujinančios energijos šaltinių Lietuvoje apskritai pagaminama gerokai daugiau energijos negu ES vidurkis, kuris 2011 m. buvo 13 proc., vertinant tik pasigaminamą elektros energiją, atsiskleidžia visiškai kitoks vaizdas. To paties „Eurostat“ duomenimis, Lietuva iš atsinaujinančios energijos šaltinių 2011 m. pasigamino tik 9 proc. sau reikalingos elektros energijos, kai ES vidurkis – 21 proc.
„Pasitikėti vien tik namų ūkiais ir tikėtis, kad jie leis Lietuvai pasiekti tą 23 proc. ribą, ignoruojant kitas alternatyvios energijos formas – neefektyvu. Verčiau sudaryti sąlygas vystytis vėjo, saulės ar modernioms biokuro elektrinėms. Tai ilgainiui leistų pasiekti mažesnes elektros energijos kainas, skatintų darbo vietų kūrimąsi ir užtikrintų realią energetinę nepriklausomybę“, – sako M. Nagevičius.
Ina Ūsaitė, ina@maniac.lt, 868231521
Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.