Kredito unijos: norime išsaugoti teisę gyventi

2013-09-18

Artimiausiomis savaitėmis LR Seimas pradės svarstyti naujojo Kredito unijų įstatymo projektą ir susijusių teisės aktų pakeitimus. 63 iš 74 Lietuvoje veikiančių unijų vienijančios organizacijos - Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) ir Asociacija Lietuvos kredito unijos (ALKU) - pritaria naujojo įstatymo būtinybei, tačiau griežtai prieštarauja kelioms dabartinio projekto nuostatoms, kurios gali sukelti grėsmę dėl kredito unijų sektoriaus išlikimo.

„Neprieštaraujame projekte numatytiems griežtesniems reikalavimams kredito unijų steigimuisi bei veiklai, kapitalo ir narių skaičiaus didinimui. Tačiau Europos Sąjungos šalyse analogų neturintis planuojamas indėlių priėmimo ribojimas, susiejant jų dydį su pajinio įnašo dydžiu, ne tik įteisintų nelygiavertes konkurencijos sąlygas rinkoje, sukeltų tiksinčios bombos efektą kredito unijų sektoriuje, bet ir gali išklibinti valstybės finansų sistemos stabilumą", - perspėjo Asociacijos Lietuvos kredito unijos valdybos pirmininkas Ramūnas Stonkus.

Finansų ministerijos sudarytos darbo grupės parengtame projekte numatyta, jog unijoje laikomas indėlis negali viršyti dešimteriopo pajinio įnašo sumos. Tai reiškia, kad 10000 Lt indėlį norintis padėti asmuo turės papildomai už 1000 Lt įsigyti kredito unijos pajų. LCKU skaičiavimais, dėl tokio reikalavimo vien LCKU tinklo unijų indėlininkams per 2014 metus reiktų į pajinį kapitalą įnešti per 100 mln. litų.

„Kas būtų, jei dalis indėlininkų nesutiktų su tokiais reikalavimais ir nutrauktų indėlių sutartis? Remiantis atliktais testais, jei 63 kredito unijų indėlių portfelis sumažėtų 14 proc., t.y. 200 mln. litų, maždaug pusė unijų nebevykdytų likvidumo normatyvo", - retoriškai svarstė Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.

Šiuo metu unijų pajinis kapitalas yra formuojamas ne indėlininkų, o paskolų gavėjų lėšomis - kredito unijos nariui negali būti skolinama didesnė nei dešimteriopa jo pajinio įnašo suma. LCKU sistemoje veikiančių unijų 76 proc. paskolų portfelio sudaro ilgalaikės - daugiau nei 1 metų trukmės - paskolos. Tuo tarpu net 86 proc. indėlių portfelio sumos sudaro trumpalaikiai, iki 1 metų trukmės, indėliai.

„Šie skaičiai rodo, kad su indėliais susietas pajinis kapitalas būtų nestabilus, trumpalaikis ir pasižymėtų nuolatiniais svyravimais. Vėlgi kyla klausimas - negi įstatymo projektą rengę ministerijos ir Lietuvos banko specialistai yra suinteresuoti kredito unijų finansų sistemos nestabilumu? Mes tikrai to nenorime ir kovosime už teisę gyventi", - pabrėžė LCKU vadovas.

F. Dirginčiaus nuomone, patvirtinus šią nuostatą indėlių rinkoje būtų sukurtos išskirtinės sąlygos bankams. Priėmus pakeitimą, 10 proc. indėliui skirtos sumos kredito unijoje būtų neapdrausta, nuo jos nebūtų skaičiuojamos palūkanos - ši suma būtų skirta pajiniam įnašui. Tuo tarpu indėlį banke padėjęs asmuo 100 proc. sumos skirtų apdraustam indėliui, palūkanos būtų skaičiuojamos nuo visos sumos.

„Tai prieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/14/EB nuostatoms, kad garantijų sistemų numatyto indėlių draudimo apimties lygis neturi tapti konkurencijos priemone. Be to, siekdamos likti konkurencingos, unijos už indėlius tokiu atveju privalėtų mokėti didesnes palūkanas nei bankai. Norint išlaikyti veiklos pelningumą, kredito unijoms tuo pačiu tektų didinti paskolų palūkanas - tai sutiktų daryti tik didesnę riziką keliantys klientai, todėl kredito unijų sektorius būtų dirbtinai artinamas prie greitųjų kreditų įmonių segmento", - sakė F. Dirginčius.

LCKU ir ALKU taip pat griežtai prieštarauja projekte numatytam reikalavimui turėti nuosavą kapitalą ne mažesnį nei 50 proc. pajinio kapitalo. F. Dirginčiaus teigimu, toks reikalavimas yra perteklinis. Kapitalo pakankamumą užtikrina ir dabartiniai Lietuvos banko nustatyti privalomi rodikliai kredito unijoms, kurie yra nuolat didinami - šiemet minimalus kapitalo pakankamumo rodiklis unijoms padidintas nuo 13 proc. iki 20 proc., nuo 2014 m. jis didės iki 25 proc.

„Įstatyme numatytas nuosavo kapitalo „pririšimas" prie pajinio kapitalo skatintų kredito unijas orientuotis ne į savo narių poreikių tenkinimą, o į pelno siekimą. Todėl unijos būtų priverstos didinti teikiamų paslaugų įkainius - tai sumažintų paslaugų prieinamumą jautriausioms visuomenėms grupėms. Šiuo metu LCKU tinklui priklausančios kredito unijos turi 182 klientų aptarnavimo skyrius, nemaža dalis jų įsikūrę atokesnėse vietovėse, kurių gyventojai turi mažai alternatyvių galimybių naudotis bankinėmis paslaugomis", - dėstė LCKU valdybos pirmininkas F. Dirginčius.

63 kredito unijas vienijančios ALKU ir LCKU, siekdamos apginti unijų narių - 140 tūkst. gyventojų ir beveik 5 tūkst. įmonių - interesus, kitą savaitę ketina kreiptis į LR Vyriausybės, LR finansų ministerijos ir Lietuvos banko vadovus, prašydamos tvirtinant galutinį įstatymo projektą atsižvelgti į rinkos dalyvius vienijančių organizacijų pateiktas pastabas.

Simona Juočepytė
Lietuvos centrinės kredito unijos
Komunikacijos specialistė
Tel. +37068260199
El.p. s.juocepyte@lku.lt
www.lku.lt



Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.