Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstaytmo pakeitimams

2012-11-13

Lietuvos Respublikos teisės aktų projektų duomenų bazėje užregistruotas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 21 straipsnių, trečiojo, penktojo skirsnių pavadinimų ir priedo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 101 ir 102 straipsniais įstatymo 8, 9 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. 12-3352-01, kurį parengė LR Finansų ministerija. Šiuo įstatymo projektu siūloma pakeisti LR buhalterinės apskaitos įstatymo 101 straipsnyje nustatytus vyriausiojo buhalterio kvalifikacinius reikalavimus.

Buhalterių asociacijų aljansas pritaria ir palaiko šį LR Finansų ministerijos parengtą LR Buhalterinės apskaitos įstatymo projeką Nr. 12-3352-01, kuriuo būtų pakeistas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 21 straipsnių, trečiojo, penktojo skirsnių pavadinimų ir priedo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 101 ir 102 straipsniais įstatymas. Šiuo metu galiojantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-1988, nustatantis kvalifikacinius reikalavimus vyriausiajam buhalteriui keistinas dėl šių, žemiau išvardintų priežąsčių.

1. Lietuva būtų pirmoji valstybė taikanti tokius kvalifikacijos reikalavimus buhalteriams Europos sąjungoje.

Dažniausiai suteikiami ES valstybėse narėse buhalterio kvalifikacijos vardai yra šie:

• Atestuotieji viešieji apskaitininkai ( angl. Certified Public Accountant);

• Atestuotas karališkasis apskaitininkas (angl. Chartered Certified Accountants);

• Atestuotas valdymo apskaitos buhalteris (angl. Certified Manegment Accountants);

Visi šie buhalteriams suteikiami kvalifikaciniai vardai yra siejami su naryste tam tikroje profesinėje organizacijoje (dažiausiai šalyje veikiančioje buhalterių asociacijoje), kuri ir išduoda atitinkamą kvalifikacinį vardą egzaminuodama savo narius. Toks kvalifikacijos siekimas ir egzamino išlaikymas yra paliktas buhalterio apsisprendimui – tai yra tarsi tam tikro, valstybės pripažįstamo kvalifikacinio vardo siekiamybė, kuri nėra niekur oficialiai reglamentuota. Buhalteriai, kurie turi šį vardą yra vertinami, kaip aukštos kvalifikacijos specialistai ne dėl to, kad tai yra sureglamentuota teisės aktuose, tačiau dėlto, kad valstybės institucijos yra pripažinusios subjektus, išduodančius kvalifikacinius vardus arba šie subjektai turi gerą vardą tarp kitų verslo subjektų ir buhalterio, finansininko, auditoriaus profesijų atstovų. Toks asmuo, gavęs vieną iš aukščiau paminėtų kvalifikacinių vardų, turi galimybę lengviau įsidarbinti, siekti karjeros.

2. Vyriausiajam buhalteriui išlaikius kvalifikacinius egzaminus, jie nesuteiktų jokių papildomų teisių.

Buhalteris yra asmuo, kuris dirba tokioje srityje, kurios reguliavimas keičiasi ypatingai dažnai, todėl kvalifikacijos palaikymas ir žinių atnaujinimas yra vykdomas reguliariai. Buhalterio egzaminavimo nustatymas neatneš vyriausiojo buhalterio pareigose dirbančiam asmeniui jokios papildomos naudos ar teisių. Dažniausiai jei reikalaujama kažkokių pareigų vykdymo šalia to turi būti suteikiamos ir koresponduojančios teisės. Kaip pavyzdį galime pateikti advokato profesiją. Asmeniui išlaikiusiam advokato egzaminą suteikiama nemažai teisių, tame tarpe yra viena išskirtinė – atstovavimas kasaciniuose teismuose. Panašius pavyzdžius galima pateikti ir su kitomis griežtai reglamentuojamomis profesijomis – notarais, antstoliais, auditoriais. Tačiau, kaip jau minėjome, šiais LR BAĮ pakeitimais abstrakčiai sureglamentuoti vyriausiojo buhalterio kvalifikaciniai reikalavimai nesuteikia buhalteriui jokių papildomų teisių.

3. Mąsinis buhalterių egzaminavimas pareikalaus daug papildomų lėšų.

Tiek Įstatymo projekto rengėjai, tiek Seimas, priėmęs Buhalterinės apskaitos įstatymo pataisas, susijusias su buhalterio profesijos kvalifikacijos reikalavimais, neatsižvelgė į tai, kiek papildomų sąnaudų pareikalaus šios tvarkos įgyvendinimas. Nebuvo atlikta poveikio šalies ūkiui analizė, kuri turėjo būti atlikta ir tiksliai paskaičiuota, kadangi turint omenyje gausų buhalterių kiekį šalyje (apie 30000), jų visų atestavimas pareikalautų nemažai papildomų lėšų. Taip pat nebuvo įvertinta kokią naudą atneš šie buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimai susiję su buhalterio kvalifikacija ir ar pakeitimai atneš tiek naudos, kad atsipirktų biudžeto sąnaudos.

4. Pamirštas faktas, kad dauguma buhalterių dirba pagal darbo sutartis

Numanomas kvalifikacinių reikalavimų tikslas – gerinti buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės teikimo kokybę. Panašūs tikslai nustatyti ir advokatų, notarų, antstolių, auditorių kvalifikacinių reikalavimų normomis, t. .y užtikrinti minėtų profesijų veiklos kokybę. Tačiau pamirštamas vienas labai svarbus faktas – didžioji dalis buhalterio profesijos atstovų dirba pagal darbo sutartis, o pavyzdžiui auditoriai, advokatai, notarai, antstoliai yra laisvosios profesijos.

Dėl to, kad didžioji dalis buhalterių dirba pagal darbo sutartis iškyla ir kita problema. Nuo 2013 m. įmonės vadovas negalės tvarkyti buhalterinės apskaitos, o tai daryti turės vyriausiasis buhalteris, kuris nuo 2016 m. dar turės atitikti ir tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus. Pagal taip nustatytą teisinį reguliavimą susidaro situacija, kad vyriausiasis buhalteris, jei jis įmonėje vienas tvarko apskaitą nebegali išeiti kasmetinių atostogų ar susirgti, nes įmonės apskaitos tvarkyti negali joks kitas asmuo.

5. Užsienio asmenų ir imonių kvalifikacijos pripažinimo problematika

Su papildomomis biudžeto lėšomis susijęs ir kvalifikacijos pripažinimas užsienio asmenims siekiantiems tapti vyriausiasiais buhalteriais bei užsienio asmenų atestavimas. Nustatomi kvalifikacijos reikalavimai riboja laisvą darbuotojų judėjimą Europos Sąjungoje (Europos parlamento ir tarybos reglamentas Nr. 492/2011), kadangi, kaip anksčiau jau minėjome, tokie buhalterio kvalifikacijos reikalavimai nustatyti ne visoje Europos Sajungoje, o tik Lietuvoje. Kyla klausimas, jei kitose šalyse vyriausiasiems buhalteriams netaikomi tokie kvalifikacijos reikalavimai, kaip bus su užsienio įmonėmis, kurios teikia buhalterinės apskaitos paslaugas Lietuvos subjektams? Jų kvalifikacija bus pripažįstama pagal kitos šalies taisykles ar taikomi Lietuvos reikalavimai? Tokios įmonės paliekamos teisiniame netikrume dėl tokio reguliavimo abstraktumo ir įstatymo leidėjo abejingumo ir nenoro gilintis kokias problemas buhalterinių paslaugų rinkai atneš tokie Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimai.

Buhalterių asociacijų aljansas nori pabrėžti, kad tokio įstatymo priėmimą greičiausiai paskatino tam tikri suinteresuoti asmenys, kurie siekia pasipelnyti iš buhalterio kvalifikacijos kėlimo ir egzaminavimo. Tuo norime pasakyti, kad įstatymo pataisos buvo priimtos "tyliai" neatsiklausus buhalterio profesijos atstovų nuomonės.

Buhalterių aljansas atstovaudamas savo narius ir šį raštą pasirašiusius asmenis, remiantis tuom kas išdėstyta siūlo panaikinti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 21 straipsnių, trečiojo, penktojo skirsnių pavadinimų ir priedo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 101 ir 102 straipsniais įstatymo reikalavimus, kuriais nustatoma privalomas vyriausiųjų buhalterių egzaminavimas ir priimti Finansų ministerijos parengtą LR buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimo projektą Nr. 12-3352-01.

Vytenis Danyla
vadybininkas
UAB "Mokesčių srautas"
vytenis.danyla@countline.lt

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.