Premjeras: valdanti koalicija su Darbo partija kenktų valstybės autoritetui ir prestižui

2012-11-08

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus interviu "Žinių radijo" laidai "Pozicija".

Premjere, gal pradėkim nuo įdomiausių, svarbiausių politinių klausimų. Situacija po rinkimų yra tikrai pakankamai įkaitusi. Prezidentė vakar kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl daugiamandatės ir septynių vienmandačių apygardų rezultatų teisėtumo. Politologas, politikos komentatorius Kęstutis Girnius stebisi tokiu šalies vadovės žingsniu, jame įžvelgia pavojingą precedentą: teismus iškelti aukščiau kitų valdžios institucijų, panaudoti juos kaip įrankį, panaikinti kam nors nepatinkančią tautos pareikštą valią. Ar Jūs, premjere, nematote tame pavojingo precedento?

Aš tikrai nematau čia kažkokio pavojingo precedento. Aš matau pavojingą precedentą, kuriam reikia užkirsti kelią – tai iki šiol nesustabdyta ir tapusi sistemine balsų pirkimo manija. Tai Prezidentės kreipimasis į KT yra vienintelis įmanomas mechanizmas, kaip iš tikrųjų duoti atsakymą ir visiems Lietuvos rinkėjams, ir visiems Lietuvos žmonėms, ar iš tikrųjų rinkimuose nebuvo tiek sukčiaujama ir tiek nesąžiningai elgiamasi, kad rinkimus reikėtų tikrai pripažinti, vienoje ar kitoje apygardoje ar daugiamandatėje apygardoje neteisėtais, ir tuo atveju iš tikrųjų ieškoti kitų sprendimų.

Ir KT pajėgus įvertinti tą nesąžiningumo mąstą?

Pagal galiojančius įstatymus, KT yra galutinis arbitras šituose reikaluose ir ne kas nors kitas – ne politikai, ne ekspertai, ne apžvalgininkai, ne partijos, o KT.

Lietuva gali tapti pirmąja šalimi, kuri ne tik per apkaltą iš prezidentų pašalino prezidentą, bet ir pirmoji šalis Europos Sąjungoje (ES), kuri gali paskelbti rinkimų rezultatus negaliojančiais. Kaip Jūs, premjere, manytumėte? Ar tokia galimybė reali?

Aš nesiimu svarstyti reali ar nereali. KT turi savo konstitucinius įgaliojimus, savo atsakomybę ir, aš manau, kad jie priims iš tikrųjų atsakingą ir racionalų sprendimą. Aš manau, kad mes, būdami ne KT teisėjais, o politikais, galų gale Lietuvos piliečiais, turėtume labiau rūpintis ir piktintis tuo, kad iki šiol Lietuvoje nėra sukurta sistema, kuri preventyviai apsaugotų Lietuvos demokratinę sistemą nuo nesąžiningų rinkimų, nuo partijų ar atskirų jų veikėjų, kurie tomis progomis naudojasi ir kurie iš tikrųjų labai pavojingai elgdamiesi atveda esminę demokratinę procedūrą prie to, kad kyla abejonių, ar iš tikrųjų tokią procedūrą galima laikyti demokratine.

Bet kodėl Jūsų Vyriausybė nieko nedarė ketverius metus, kad tą sistemą sukurti ir nemokėti 200 litų rinkimų komisijų nariams rajonuose už kelių dienų darbą? Vis dėlto ką Jūs padarėte dėl to?

Galima aiškintis, kas padarė, kas nepadarė, ir ko nepadarėme. Iš tikrųjų nebėgčiau ir nuo savikritikos šioje vietoje. Problema tikrai, matyt, įsisenėjusi, gal ir Vyriausioji rinkimų komisija neatliko savo vaidmens tam, kad įžvalgas, kur bręsta problemos, būtų pateikusi visu aštrumu ir Seimui, ir Vyriausybei. Tačiau vien dėlto, kad galbūt nepadarėme visko, kad tas spragas užlopytume, tikrai negalime dabar žiūrėti pro pirštus į tuos klausimus, kuriuos užduoda ir partijos, ir piliečiai, ir kuriuos galų gale Prezidentė peradresavo Konstituciniam teismui. Tai yra, ar atskirose apygardose atskiros partijos iš tikrųjų nepažeidė įstatymų tokiu būdu, kad dėlto gali kilti abejonių dėl pačių rinkimų.

Mūsų klausytojas Arūnas "Facebook" Jūsų klausia: jeigu būtų prieita iki rinkimų anuliavimo, kaip balsuotų konservatoriai – už ar prieš?

Mes tikrai dar nesvarstėme tokio klausimo, tai priklausytų nuo pateiktų argumentų. Aš tikiu, kad Konstitucinis teismas, svarstydamas tokį klausimą, tikrai pateiks racionalius argumentus. Mes ir apsispręstume, kaip balsuoti. Šiuo atveju Konstitucinio teismo išvada bus pagrindinis argumentas Seimui sprendžiant, kaip toliau elgtis.

Šiam Seimui ar naujam?

Viskas yra numatyta įstatymuose. Aš tikrai nemanau, kad čia turėtume daug diskutuoti.

Partijos "Tvarka ir teisingumas" (TT) lyderis Rolandas Paksas tvirtina, kad konservatoriai nenori atiduoti valdžios ir todėl taip kelia įtampą po rinkimų. Kaip Jūs vertinate tokią politinę interpretaciją?

Man atrodo šiek tiek absurdiška tokia diskusija. Neseniai mes tą valdžią savo rankose turim, nei mes jos čia nenorime atiduoti. Mes paprasčiausiai norime, kaip ir Prezidentė, kad žmonės turėtų galimybę įsitikinti, ar tikrai nebuvo tokio masto pažeidimų, kad turėtume abejoti dėl įvykusių rinkimų. Būtų gerai, kad visos partijos, taip pat ir TT, labai aiškiai įvardintų, kad su rinkimų pažeidimais tikrai nebus taikstomasi ir kad viskas bus padaryta, kad pamatiniai Lietuvos demokratijos principai būtų išsaugoti nuo nesąžiningų partijų, nuo nesąžiningų partijų atstovų. Ir tai būtų laikoma pamatine paradigma visai tolesnei veiklai.

Nepaisant to, kad ne visa partija, bet keli jos lyderiai kaltinami "juodosios buhalterijos" byloje, Jūs laikotės tos pačios nuomonės kaip ir Prezidentė, kad Darbo partijos (DP) neturi būti valdžioje. Bent taip būtų galima trumpai deklaruoti. J. Olekas atkerta, kad mes negalime ignoruoti rinkėjų valios. Žmonės žinojo, už ką balsuoja, ir žinojo tuos dalykus, ir "juodosios buhalterijos" bylą. Žmonės rinkosi, žinodami visus šituos dalykus. Ką Jūs atsakytumėte J. Olekui?

Aš galėčiau tik paties J. Oleko paklausti, ar iš tikrųjų vertybinė nuostata, kurią išsakė Prezidentė, kad partija, kuri yra teisiama, negali būtų valdžioje, jam atrodo visiškai nesvarbi, ar jų partijai tokia vertybinė maksima yra visiškai nepasiekiama, ar jie apie tai net ir negalvoja. Aš noriu pastebėti, kad tas žongliravimas rinkėjų valia, mano įsitikinimu, yra partijų bėgimas nuo savo atsakomybės, turiu omenyje ir kolegą J. Oleką. Čia kolegos galėtų pasimokyti iš kitų Europos valstybių, aš ne vieną kartą tai esu kartojęs. Štai ir vakar turbūt visi su nerimu stebėjome debatus Graikijos parlamente, žmonių demonstracijas ir riaušes. Noriu priminti, kad pavasarį vykusiuose rinkimuose antrąja daugiausiai rinkėjų paramos gavusia partija tapo vadinama "Syrizos" partija, su kuria Graikijos ir dešinieji, ir kairieji nutarė nesudaryti jokių koalicijų dėl visiškai skirtingų vertybinių pažiūrų. Niekas Graikijoje neabejojo tokių partijų kaip socialdemokratai ir konservatoriai pasirinkimu, nesakė, kad jūs šitaip ignoruojate rinkėjų valią, nes visiems rūpėjo ir valstybės prestižas, ir autoritetas. Šiuo atžvilgiu aš galiu tik apgailestauti, kad į tai socialdemokratai iki šiol žiūri pro pirštus.

Kaip Jums atrodo, ar teisinga demonizuoti ar ignoruoti visą partiją dėl kelių teisiamų vadovų?

Kiek aš suprantu, yra nagrinėjama ir pačios partijos atsakomybė byloje. Aš manyčiau, kad ypač šioje stadijoje gal ir pačiai DP būtų žymiai geriau, jei jie atsitrauktų, nepretenduotų į valdžią. Jei teismas juos išteisintų, tada galėtų pretenduoti. Ką tenka girdėti iš pačių prokurorų, tai išties, jei byla nebūtų vilkinama, ji galėtų baigtis šių metų pabaigoje – kitų pradžioje. Tuo metu dabar partijos, kurios byla yra baigiama nagrinėti teismuose, įtraukimas į vykdomąją valdžią, valdančiąją koaliciją, iš tikro yra visos valstybės diskreditacija, jos prestižo, jos autoriteto niekinimas. Tai turi suvokti tie, kurie imasi tokios iniciatyvos, ir nepaisant Prezidentės raginimų, formuoja tokią koaliciją.

V. Uspaskichas sako, kad jei DP bus uždaryta, likviduota, jie pasirengę sukurti tūkstantį vietos jos.

Tikrai nesiruošiu nagrinėti nervingų V. Uspaskicho pareiškimų. Aš manau, kad būtų geriau, jei tą energija, kuri skiriama tokiems pareiškimams, būtų panaudota tam, kad kuo greičiau iki galo būtų išnagrinėta "juodosios buhalterijos" byla.

Premjere, Lina "Facebook" Jūsų klausia, kodėl konservatoriai kėlė įtariamąjį Vitą Matuzą kandidatu ir netgi gausiausiai finansavo. Todėl prarado Panevėžio rinkėjus ir dėl to V. Uspaskichas "valkioja" Tėvynės Sąjungą lygiai kaip susitepusią DP.

Aš tikrai nenoriu grįžti atgal. Visas aplinkybes, ir mūsų klaidų, ir teisingų veiksmų šioje rinkimų kampanijoje, mes išnagrinėsime. Aš tikrai nesiimu vertinti ir spręsti. Gal ir buvo padaryta klaida, kad iš tikrųjų šioje vietoje nepriėmėm solidaraus sprendimo, kad Seimo rinkimų kampanijos metu Panevėžyje turėtume elgtis kitaip.

Jūs asmeniškai manote, kad tai buvo partijos politinė klaida?

Dabar, vertindamas atgal, aš galėčiau matyti, kad ko gero galėjome elgtis kitaip.

Ar minimalios algos nekėlimas iki tūkstančio litų, ką dabar žada buriama nauja koalicija, irgi nebuvo konservatorių politinė klaida? Dabar Jūs, kaip ir sako kai kurie apžvalgininkai, duodat galimybę naujoms partijoms pelnyti greitą populiarumą. Ar tai nebuvo klaida?

Tikrai nemanau, kad buvo kokia nors klaida nepasiduoti populizmui ir nedaryti tokių žingsnių, kurie gali turėti tikrai pakankamai skausmingų ekonominių, finansinių pasekmių. Norėčiau pastebėti, kad šioje diskusijoje kaip tik pastarosiomis dienomis aktyviai išsakė savo poziciją Lietuvos pramoninkų konfederacija, kuri įvardijo, kad neatsargus arba labai staigus minimalios algos didinimas, kai tam nėra pasiruošusi ekonomika, nėra pakankamai užaugusi, gali sukelti tikrai labai skausmingų pasekmių, taip pat ir socialinių, nes dėl to verslas turėtų mažinti darbo vietų, kitaip sakant, augtų bedarbystė. Šioje vietoje norėčiau pastebėti, kad po tokių kalbų teko girdėti jau žymiai atsargesnę ir to paties Algirdo Butkevičiaus retoriką, kalbant apie jų prieš rinkimus nelabai atsakingai dalintus pažadus apie minimalios algos didinimą.

Na, pramonininkai anksčiau, prieš kokį pusmetį, šiek tiek kitą poziciją buvo užėmę – kad didelėms įmonėms tai nebūtų problema.

Noriu priminti, kad Lietuvoje didžiąją dalį ekonomikos sudaro smulkios ir mažos įmonės. Šioje vietoje pirmiausiai turime galvoti apie tuos, kuriems ir dabar yra nelengva, ir kuriems neatsakingai padidinus minimalią algą, kalbu pirmiausiai apie atsakingą požiūrį, būtų iš tikrųjų sudėtinga. Tai aš lieku prie tos nuomonės.

Nesigailite, kad nepadarėte tūkstančio?

Džiaugiuosi, kad blaivus protas vis plačiau girdisi taip pat ir pramoninkų pareiškimuose. Ir džiaugčiausi, jeigu ir naujasis Seimas, ir kokios ten besiformuotų valdančios daugumos, kad jos irgi įgytų vis daugiau atsakomybės.

A. Butkevičius sako, kad galima koalicija su konservatoriais reikštų rinkėjų nusivylimą, turėdamas omeny, matyt, socialdemokratų rinkėjus. Nei vienas tarybos narys per posėdį tam nepritarė. Kaip Jūs tokią poziciją vertintumėte?

Aš pasakyčiau dar sykį tai, ką Prezidentė pasakė. Kad šiomis aplinkybėmis valdanti koalicija su DP, mano įsitikinimu, kenktų ir valstybės autoritetui, ir prestižui. Mano manymu, taip pat ir patiems socialdemokratams, bet čia jau jų reikalas. Iš kitos pusės, aš galiu labai paprastai pasakyti, kad jeigu tie patys socialdemokratai suvoks, kad aukoti valstybės prestižo, net ir savo partijos prestižo daugiau nebegalima, tai aš matau visas galimybes sudaryti koaliciją be DP.

Tai yra, su socialdemokratais?

Aš nevardinsiu detalių, yra galimi įvairūs variantai, bet, mano įsitikinimu, šioje vietoje mes visi turime pagalvoti apie valstybę, apie valstybės autoritetą, valstybės prestižą, ir rasti būdų, kaip nepadaryti tikrai labai skausmingų, klaidingų politinių sprendimų. O susitarti dėl labai konkretaus darbų sąrašo, nesiginčijant dėl ideologijų, dėl kokių nors labai dažnai kartotų programinių nuostatų, aš manau, visada yra galimybė. Ir artimiausiam laikotarpiui, bent jau keleriems metams, galime labai aiškiai įvardinti, kokie pagrindiniai darbai reikalautų labai aiškaus svarbiausių, atsakingiausių partijų susitarimo. Turiu omenyje tą pačią finansinę drausmę, pirmininkavimą ES Tarybai, energetikos tęstinumą, galiausiai euro įvedimą. Ir tai jau užimtų artimiausių kelerių metų pagrindinės darbotvarkės didžiąją dalį.

Ministro Pirmininko tarnybos Spaudos tarnyba
Tel.: 8 706 63746
spauda@lrv.lt

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.