Premjeras: gąsdinimais ar spaudimu mūsų tikrai neišgąsdins ir nepaveiks

2012-10-04

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus interviu "Žinių radijo" laidai "Pozicija".

Labas rytas, premjere. Pradėkime nuo svarbesnių, aktualesnių dalykų: Jūsų Vyriausybė didina spaudimą "Gazprom" – keliamas ieškinys Stokholmo arbitraže dėl permokos už dujų kainą. Vyriausybė apskaičiavo, kad per aštuonerius metus permoka galėtų siekti net 5 mlrd. litų. Ko jūs tikitės keldami tokį ieškinį? Vien kompensacijos, derybų ar dar kažko?

Mes nuosekliai laikomės savo pozicijos, kurią įvairiais būdais jau esame pareiškę. Noriu priminti, kad dar praėjusių metų vasarą Lietuva kreipėsi į Europos Komisijos Konkurencijos tarybą, prašydama atlikti tyrimą dėl to, kad "Gazprom" kainų politika Lietuvoje neatitinka europinių skaidrios konkurencijos ir sąžiningos kainų politikos taisyklių. Kaip žinote, tyrimas buvo pradėtas, vyko visus metus ir prieš gerą mėnesį EK pareiškė, kad ji iš tikrųjų turi įtarimų dėl nesąžiningos "Gazprom" politikos. Tai jau yra rimtas žingsnis į priekį visos ES mastu. Mes taip pat ginčijome "Gazprom" vykdomą politiką ir valdant "Lietuvos dujas" taikant nesąžiningas praktikas Lietuvoje. Tai ginčijome Lietuvos teismuose. Ginčas buvo persikėlęs ir į Stokholmo teismą. Jo sprendimas, kuris nurodė, kad kainų ginčijimą galima atlikti Stokholmo arbitraže, buvo labai svarbus. Taip pat noriu priminti, kad Europoje yra susikaupusi praktika, pradedant "E.ON" kompanija ir baigiant kitomis Europos valstybių (Vokietijos, Lenkijos) kompanijomis, kurios ginčija "Gazprom" kainų politiką tame pačiame Stokholmo arbitraže. Šių metų liepą "E.ON" kompanija pasiekė, prieš tai apskundusi Stokholmo arbitražui susitarimą su "Gazprom", kad "Gazprom" atgaline data sumažintų "E.ON" dujų kainas. Visa ši patirtis, praktika ir duomenys, kuriuos turime apie tai, kad "Gazprom" Lietuvoje nesilaikė 2004 m. privatizavimo sutartyje numatytos sąlygos taikyti Lietuvai sąžiningas ir teisingas dujų kainas, mums leido priimti sprendimą kreiptis į arbitražą dėl to, kad Lietuvai būtų atlyginti nuostoliai, kuriuos Lietuvos vartotojai patyrė dėl to, kad "Gazprom" nesilaikė, kaip mes įtariame, privatizavimo sutartyje numatytos sąlygos – tiekti dujas pagal teisingą kainą.

"Gazprom" yra ir Rusijos politikos dalis, ir Rusijos politikos įrankis. Taip sako ne vienas apžvalgininkas. Nebijote Rusijos politinio keršto, tiek eksportuotojams, tiek galbūt ūkio šakoms? Komentaruose kalbama net ir apie kranelių užsukimo galimybę?

Aš tikiuosi, kad ir Rusijos vadovybė, ir kompanija "Gazprom" supranta, kad sutartyse numatyta galimybė ginčytis Stokholmo arbitraže dėl tiekimų dujų kainos yra normalios verslo praktikos sudėtinė dalis. Kodėl "Gazprom" vadovybė neatsižvelgė į daugkartinius mūsų raginimus peržiūrėti dujų kainas ir grįžti prie privatizavimo sutartyje numatytų sąžiningų dujų kainų formulės, ir mes esam priversti kreiptis į arbitražą, turėtų atsakyti pati "Gazprom" vadovybė. Kokiais nors gąsdinimais ar spaudimu mūsų tikrai neišgąsdins ir nepaveiks. Noriu priminti, kad mes esame ES nariai. ES įgyvendina dujų sektoriaus pertvarkos politiką, kurią Lietuva remia ir įgyvendina priimtais įstatymais dėl vadinamojo trečiojo energetikos paketo. ES politika reikalauti, kad "Gazprom" vykdytų sąžiningą, skaidrią ir konkurencingą dujų tiekimo politiką ES, yra tai, kas mums leidžia nesijausti vienišais.

Premjere, kaip Jūs manote, jeigu "Gazprom" sutiktų kompensuoti, ar tie pinigai turėtų eiti į Lietuvos biudžetą, ar buitinių vartotojų, kurie galimai permokėjo už dujas sąskaitą?

Be abejo tai turi pasiekti vartotojus. Tie 5 mlrd. litų (ar iki 5 mlrd. litų, ekspertai turėtų nustatyti tikslias sumas) yra pinigai, kuriuos po nelabai sėkmingo privatizavimo 2004 m. permokėjo Lietuvos vartotojai.

Rinkimų išvakarės – liko maždaug savaitė iki rinkimų. Natūraliai kyla klausimas, kurį "Lietuvos ryte" kelią teisininkas Kaminskas: "Manau šis ieškinys gali būti ir konservatorių, besigiriančių savo laimėjimais energetikos srityje, rinkimų vajaus triukas. Be to, bylinėjimasis bus papildoma našta Lietuvos biudžetui, nes vien advokatų paslaugos gali kainuoti apie 10 mln. litų."

Nenoriu diskutuoti su teisininku. Šį ieškinį rengė aukščiausios kvalifikacijos teisininkai. Diskutuoti, kodėl dabar taip padaryta, tai aš jau aiškinau visą seką įvykių, kurie turėjo įvykti prieš tai: mūsų teismų sprendimai, sprendimas Stokholmo arbitraže, kuriame "Gazprom" pralaimėjo bylą prieš Lietuvą dėl Lietuvos pastangų Lietuvos teismuose aiškintis "Lietuvos dujų" veiklą, EK sprendimas pradėti tyrimą prieš "Gazprom" paskelbtas prieš gerą mėnesį. Tokiu atveju reikėtų galvoti, kad ir EK sprendimas yra mūsų rinkimų kompanijos dalis, kas būtų visiškas absurdas.

Jeigu valdžia keistųsi, jai į rankas duosite tikrai karštą bulvę.

Mes sukuriame instrumentą, kuris leidžia pasiekti labai svarbių rezultatų visiems Lietuvos vartotojams. Mes laikomės nuomonės, kad "Gazprom" dujų politika Lietuvoje nėra sąžininga, yra pradėtas tyrimas ir visoje ES. Siekti ir išnaudoti visas galimybes, kad Lietuvos vartotojai tokios nesąžiningos dujų politikos nebūtų skriaudžiami – visų valdžių atsakomybė, tad šioje vietoje mes darome tai, ką turime daryti ir po rinkimų (aš tikiuos, kad rinkėjai elgsis racionaliai). Tai turi būti tęsiama.

Premjere, garsios, milijonus žmonių vienijančios aplinkosauginės organizacijos "Greenpeace", kuri turi daugiau nei 40 skyrių įvairiose šalyse, vadovas Kumi Naidoo šią savaitę kreipėsi į Jus dėl Vyriausybės vykdomos vienpusiškos VAE projekto reklamos. Jis rekomenduoja rengti įvairiapuses faktais paremtas diskusijas, o ne teikti už mokesčių mokėtojų pinigus vienpusę informaciją. Jūs sutiktumėte su tokia kritika?

"Greenpeace" turi savo veiklos pobūdį ir jie pasisako prieš daugelį labai svarbių infrastruktūrinių energetinių projektų. Kiek pamenu, prieštaravo ir prieš Būtingės terminalą. Tokia yra jų nuostata. Aš noriu priminti, kad informacijos stoka buvo vienas iš argumentų, kodėl reikia rengti referendumą. Bent taip skelbė jo iniciatoriai prieš priimdami gal nelabai logišką sprendimą. Šioje vietoje mes matome savo pareigą pateikti objektyvią informaciją apie svarbų strateginį projektą – VAE. Tie skaičiai ir parametrai, kurie yra pateikiami įvairia žmonėms suprantama forma ir kartojami žurnalisto A. Čekuolio, niekieno nėra ginčijami. Labiausiai ginčijama, ar gali žurnalistas štai tokioje kampanijoje dalyvauti? Aš norėčiau priminti Prezidentės D.Grybauskaitės žodžius, kurie buvo pasakyti dar liepos vidury, po to, kai Seimas priėmė sprendimą dėl referendumo organizavimo. Jos žodžiai skamba štai taip: "Aš, pirmiausia, norėčiau agituoti Vyriausybę pagaliau paaiškinti žmonėms, duoti pilną informaciją apie projektą, dėti į visus valdžios tinklalapius – pradedant Vyriausybe, baigiant URM, EM – atsakymus į visus neaiškius klausimus. Ir tik kai žmonės žinos viską, turės patys priimti sprendimą". Tai mes – Vyriausybė – ir jaučiame tą atsakomybę ir raginome VAE įmonę tą atsakomybę realizuoti

Bet, premjere, jei galėčiau Jus sustabdyti – kritika yra dėl informacijos vienpusiškumo. Atominė energetika – kontraversiškas klausimas visame pasaulyje. Yra faktų už, yra faktų prieš. Kodėl viskas pateikiama labai vienpusiškai?

Vyriausybė vykdo priimtus įstatymus. Seime yra priimti įstatymai statyti atominę elektrinę. Lygiai taip pat ragino, kaip jau sakiau, ir Prezidentė, ir Seimo opozicija, kad visuomenė turi turėti kur kas daugiau informacijos apie šį projektą. Mes tą ir darome. Esame įsitikinę, kad toks svarbus strateginis projektas Lietuvoje turi būti realizuotas. Jis iš tikrųjų yra labai naudingas Lietuvai – ir ekonomiškai, ir nacionalinio saugumo požiūriu. Mes tuos argumentus ir sakome. Jeigu kas turi argumentų prieš, jie taip pat turi galimybes žiniasklaidoje tuos argumentus išdėstyti.

Bet jie galbūt neturi pinigų tiek, kiek turi šitas projektas, tuos klipus pirkti.

Aš tikrai nežinau, kas kiek turi pinigų. Aš žinau mūsų atsakomybę žmonėms paaiškinti apie projektą taip, kaip mes matome to projekto naudą ir paaiškinti efektyviai, kad visi žmonės tai išgirstų ir suprastų.

Dvi dienas Seime virė žūtbūtinės kovos dėl garsaus spektaklio. Vyriausybė dalies politikų, ir dalies visuomenės yra raginama nutraukti finansavimą "Sirenų" festivaliui, kuriame bus rodomas prieštaringas spektaklis, keliantis krikščionių pasipiktinimą. Kaip Jūs šitą situaciją vertintumėte?

Aš jau esu išsakęs savo žodžius ir galiu tik pakartoti juos. Už spektaklių pobūdį, už žinią ir pačią kūrybinę vertę atsako ne Vyriausybė, ne Seimas ar Prezidentė, o atsako festivalio organizatoriai. Mes, be abejo, gerbiame kūrybinę laisvę, tačiau festivalio organizatoriai turi atsakyti, visų pirma patys sau, o taip pat ir visuomenei, ir kitoms institucijoms, ar tokia kūrybinė laisvė neperžengia Konstitucijoje numatyto draudimo pažeisti kitų žmonių vertybes, religinius jausmus, jiems brangias vertybes, ar tokia kūrybinė laisvė neskatina religinės neapykantos. Tai yra pačių festivalio rengėjų atsakomybė.

Jūs manote, kad gali prieiti iki finansavimo nutraukimo klausimo?

Noriu priminti, kad mes tikrai nefinansuojame atskirų spektaklių. Mes finansuojame kultūros programas, Kultūros ir meno tarybos išlaidas. Toliau jau tarybos nariai balsuoja už pinigų paskirstymą atskiriems festivaliams. Kiek žinau, iki 50 ekspertų yra nagrinėję Kultūros ir meno tarybos šių metų biudžeto paskirstymą. Šiuo atžvilgiu klausimą, ar galima mokesčių mokėtojų pinigais finansuoti tokius festivalius ir tokius spektaklius, reikia kelti ne Vyriausybei. Į tai turi atsakyti tie patys savarankiški ir nepriklausomi kūrybos ir meno ekspertai, priimantys sprendimus, kuriais pinigai yra skiriami ir tokiems festivaliams. 

Ministro Pirmininko tarnybos Spaudos tarnyba
Tel.: 8 706 63746
spauda@lrv.lt

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.